Balandžio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 62 proc. iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba smuko tiek Baltijos, tiek Šiaurės valstybėse, be to, penktadaliu mažiau elektros pagamino hidroelektrinės, o jos daugiau reikėjo eksportuoti iš Estijos į Suomiją.
„Visa tai Lietuvoje lėmė 62 proc. vidutinės didmeninės elektros energijos kainos augimą. Įdomu tai, kad pirmą kartą po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos vidutinės savaitės kainos susilygino visose Baltijos šalyse“, – pranešime sakė D. Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. iki mažiausio lygio šiemet – 219 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 83 proc. poreikio, jos pagamino 181 GWh elektros – 19 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba krito 37 proc. iki 85 GWh, saulės – augo 13 proc. iki 47 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 22 GWh, hidroelektrinės – 15 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh. Vėjo elektrinės gamino 47 proc. visos pagamintos energijos, saulės – 26 proc., šiluminės – 12 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Elektros importas pakilo 24 proc. iki 100 GWh: 52 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. – iš Latvijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos eksportas smuko 30 proc. iki 52 GWh: 39 proc. eksporto nukreipta į Švediją, 34 proc. – į Latviją, o likę 27 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 65 proc. Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 19 proc. Švedijos kryptimi ir 44 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai