- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje toliau brango – didmeninė jos kaina augo 9 proc. ir siekė 134,75 Eur/MWh. Panaši situacija buvo stebima ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje elektros kaina kilo 8 proc., Estijoje – 12 proc. ir abiejose šalyse pasiekė 133,98 Eur/MWh.
„Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 10 kartų, palyginti su ankstesne savaite. Taip įvyko dėl po kasmetinės priežiūros atnaujintos „NordBalt“ jungties. Energijos srautas iš Rusijos buvo 23 proc., iš Suomijos – 14 proc. mažesnis nei ankstesnę savaitę“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad praėjusį pirmadienį Lietuvos valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino planą nuo rugsėjo 15 d. sumažinti maksimalų pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis. Šiuo planu siekiama užkirsti kelią Astravo AE pagamintai elektrai patekti į Baltijos šalių elektros biržą. Priimti pakeitimai reiškia, kad Latvija galės prekiauti elektros energija su Rusija, tik remdamasi realiais Latvijos-Rusijos linijos pajėgumais – maždaug 320 MW.
Praėjusią savaitę elektros kainos augo ir visame „NordPool“ regione. Vidutinė „NordPool“ biržos kaina kilo 12 proc., iki 96,05 Eur/MWh, – daugiausia dėl nepastovios, tačiau vis dar aukštos kuro ir anglies kainos, taip pat aukštos elektros kainos Vokietijoje.
Užsitęsę sausi orai Šiaurės šalyse lėmė silpnesnes hidrologines sąlygas, tuo metu vėjo energijos gamyba „Nord Pool“ regione išaugo 34 proc., tačiau tai nepadarė tinkamo poveikio elektros energijos kainoms regione.
Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsiant techninės priežiūros sezonui, bendrieji atominiai pajėgumai praėjusią savaitę buvo išnaudoti 76 proc.
Dėl atvėsusių orų bendras elektros energijos suvartojimas „Nord Pool“ regione ūgtelėjo 4 proc. ir siekė 7 154 GWh. Gamyba taip pat augo iki 7 459 GWh.
Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas
Rugsėjo 13–19 dienomis elektros vartojimas Baltijos šalyse išliko ankstesnės savaitės lygio ir siekė 503 GWh. Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę suvartota 2 proc. daugiau elektros – atitinkamai 229 GWh ir 133 GWh, o Estijoje vartojimas krito 6 proc., iki 141 GWh.
Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 9 proc. ir siekė 335 GWh. Lietuvoje gamyba didėjo 5 proc. ir siekė 115 GWh, Latvijoje gamybos apimtys šoktelėjo net 36 proc., iki 96 GWh, o Estijoje šis rodiklis mažėjo 3 proc., iki 124 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 67 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 50 proc., Latvijoje – 72 proc., o Estijoje – 87 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...