- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartotojams domintis, kodėl pasirinkus nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomus su biržos kaina susietus planus gyventojams taikomos didesnės maržos nei verslo klientams, įmonių atstovai sako, jog tai lemia skirtingi šių vartotojų grupių suvartojami elektros kiekiai.
Pasak jų, verslas elektros suvartoja daugiau nei gyventojai.
„Yra dvi esminės priežastys, kodėl skiriasi maržos dydis gyventojams ir verslui. Pirma, tai yra kiekiai. Verslas vartotoja gerokai didesnius elektros energijos kiekius nei gyventojai. Dėl to tiekėjų aptarnavimo sąnaudos yra mažesnės“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Vėliau ji BNS nurodė, jog kita mažesnių biržos planų maržų verslo klientams priežastis – verslo vartojimą lengviau prognozuoti, todėl tiekėjas patiria mažesnius kaštus prognozuojant vartojimo profilį, taip pat mažesni balansavimo kaštai.
Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, vidutinis verslo klientas vartoja apie 50–100 kartų daugiau elektros nei vienas buitinis vartotojas.
„Tai turime suprasti, kad skiriasi vartojimo kiekiai, skiriasi kliento vartojimo profilis ir tai automatiškai atsispindi galutinėje kainoje vartotojui“, – teigė A. Zatulinas.
„Palyginus gyventojus su mažai vartojančiu verslo klientu, marža verslo klientams yra netgi šiek tiek didesnė nei gyventojams. Jeigu gyventoją lyginsime su dideliu verslu, kur vartojimai yra nepalyginami su privačiu vartotoju (...) ten (verslui – BNS) marža yra mažesnė, nes dėl vartojamos elektros apimties operaciniai klientui tenkantys kaštai yra natūraliai mažesni dėl didesnio vartojimo“, – LRT radijui sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Nepriklausomų tiekėjų atstovai neigia vartotojų įtarimus apie galimus įmonių tarpusavio susitarimus dėl gyventojams siūlomų su biržos kaina susietų planų maržos. Pasak jų, maržą taip pat šiek tiek gali lemti tiekėjų investicijos į rinkodarą bei sąskaitų siuntimo būdas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...