- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėjant didmeninės elektros kainoms, elektros tiekėjai vienas po kito vilioja gyventojus nutraukti sutartis su dabartiniu tiekėju ir rinktis juos. Tačiau, ar verta tą daryti, kai ypač ilgalaikėse sutartyse numatytas tam tikras mokestis už jų nutraukimą. Į ką atkreipti dėmesį, pasirašant naujas sutartis. Apie tai LNK žurnalistas kalbino Lietuvos energetikos agentūros vadovą Virgilijų Poderį.
– Kaip elgtis vartotojams, kurie yra pasirašę sutartis su kur kas aukštesnėmis kainomis nei dabar siūlo kiti rinkoje. Ar tikrai verta pulti jas nutraukti?
– Porą savaičių atgal, kol visi tiekėjai siūlė daugiau kaip 28 ct už kilovatvalandę (kWh) planus, turbūt vartotojas kaskart pagalvodavo, kam man keisti tiekėjus, jei vis tiek pas visus gausiu tuos pačius 28 ct už kWh. Šią savaitę atsirado nepriklausomas tiekėjas, kuris iūlo mažesnė kainą – 25–27 ct už kWh. Verta svarstyti, bet ir ir verta palaukti, nes gal ir kiti tiekėjai sumažins kainą bei pasiūlys mažiau 28 ct už kWh.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vis dėlto, ar bėgti iš karto pas kitą elektros tiekėją, ar palaukti? O gal iš pradžių vertėtų bandyti derėtis su savo tiekėju?
– Aš irgi esu toks pats vartotojas, klientas, kaip ir jūs. Tie, kurie bandė derėtis akis į akį, niekas nieko nepešė. Įprastai derybos nevyksta. Vienintelės derybos – einu pas kitą tiekėją.
– Tas išėjimas irgi gali būti apsunkintas, nes netesybų atveju, kaip kad numatyta daugelio sutartyse, gresia bauda.
– Mažai ką galiu patarti šiuo atveju, nes priklausomai nuo tiekėjų, nuo pasirinktų planų, tas vadinamas „išėjimo mokestis“ gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų. Kiekvienu atveju žmogus, norėdamas keisti planą ar elektros tiekėją, turi įsitikinti, kiek jam tokiu atveju teks sumokėti. Tai nurodoma sutartyje, arba gali tiesiog pasiskambinti ir pasiklausti savo nepriklausomo tiekėjo.
– Jeigu žmogui pavyksta keliauti pas kitą tiekėją, į ką atkreipti dėmesį prieš pasirašant naują sutartį?
Keičiant tiekėją, svarbu pasidomėti, koks bus „išėjimo“ mokestis. Jis gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų.
– Daugelis yra pasirinkę fiksuotos kainos planus. Šiuo atveju pereinant pas kitą elektros tiekėją arba keičiant planą, reikia įsitikinti, ar tikrai ta kaina fiksuota. Yra tokių planų, kurie vadinami fiksuotos kainos, bet paskaičius sutarties sąlygas, pasirodo, kad nepriklausomas tiekėjas turi teisę vienašališkai peržiūrėti jas, tarkim, kas pusmetį. Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ta kaina tikrai fiksuota. Antra – koks yra tas vadinamas „išėjimo“ mokestis, jei norėtų pakeisti elektros tiekėją nepasibaigus sutartyje numatytam terminui. Jis gali įvairiai vadintis – ir rezervavimo mokestis, ir nuolaidos mokestis. Svarbu pasidomėti, kokio jis dydžio. Pavyzdžiui, kai aš paklausiau savo tiekėjo, man pasakė, kad jis nedidelis – keli eurai. Bet yra tiekėjų, kuriems tektų sumokėti ir kelis šimtus eurų.
– Teigiate, kad atsakingos institucijos turėtų išsiaiškinti, ar pagrįstai yra mokamos valstybės kompensacijos. Anot jūsų, visi vartotojai pritraukiami prie tų 28 ct už kWh. T. y. Nesvarbu, kokia yra elektros kaina, tą skirtumą vis tiek kompensuoja valstybė. Ar dėl to nepasipelno nepriklausomi elektros tiekėjai? Gal jiems naudinga nepereiti prie mažesnės kainos, nes žino, kad valstybė kokį pusmetį jas dar tikrai kompensuos.
– Labai rimtas klausimas. Visi matome, kad pastaraisiais mėnesiais didmeninė elektros kaina mažėja. Sausį ji buvo 2,5 karto mažesnė nei gruodį. Tačiau fiksuotų kainų planuose ji išliko tame pačiame lygmenyje. Tuomet ekspertai, žiniasklaidos atstovai klausia, o kodėl iš paskos nesileidžia mažmeninė kaina. Ir jei leidžiasi, tai ar pakankamai, nes skirtumas tarp tos kainos ir 28 ct dengiamas iš biudžeto. Tad, mano nuomone, čia reguliuotojai turėtų akyliau stebėti, ar tikrai ta kaina pagrįsta. Tiesa, išsiaiškinti yra labai sudėtinga, nes tai yra laisva rinka, laisva konkurencija. Man atrodo, kad labai teisingai pasielgė ir energetikos ministras, ir viceministrė apeliuodami į nepriklausomus tiekėjus, ragindami būti socialiai atsakingiems – jeigu didmeninė kaina mažėja, malonėkite peržiūrėti savo sąnaudas ir pagal galimybes mažinkite mažmeninę kainą arba tarifus, už kuriuos mes mokame.
– Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus nuo liepos keisti kompensavimo tvarką? Kalbama, kad bus kompensuojama jau nebe visiems, o tik tiems, kurie uždirba mažai arba socialiai remtiniems.
– Manau, teisinga orientuotis į tas socialines grupes, kurioms labiausiai reikia tos kompensacijos.
– O dėl elektros kainų, turbūt sunku prognozuoti, kokios jos bus, kaip keisis?
– Pernai daug buvo tokių prognozuotojų, bet ne visų prognozės pildėsi. Niekas prie sienos jų dėl to nestatė (šypsosi). Na, o jei kalbant rimtai, pasak rinkos dalyvių, profesionalų, jos turėtų mažėti arba išlikti panašiame lygmenyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė apie gynybos finansavimą: nemanau, kad PVM bus didinamas
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nemananti, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, turėtų didėti pridėtinės vertės mokestis. ...
-
Tarptautinis valiutos fondas puse punkto blogina Lietuvos BVP prognozę1
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,5 proc. ...
-
Seimas imasi pataisų su Rusija susijusį verslą šalinti iš viešųjų pirkimų1
Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti iš viešųjų pirkimų šalinti Lietuvos ir užsienio tiekėjus, kurie būtų įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą arba su jais susiję.&nb...
-
D. Kreivys: ES energetikos sistemos poreikius reikia modeliuoti ilgam1
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrang...
-
M. Skuodis: Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Anot jo, valstybinis tikslas yra sumažinti šį rodiklį iki 18 proc. ...
-
Seimas atmetė siūlymą daugiabučių renovaciją finansuoti atsižvelgiant į architektūrinius sprendimus
Parlamentas atmetė „laisviečio” Kasparo Adomaičio siūlymą paramą daugiabučių renovacijai teikti atsižvelgiant ne tik į siekį didinti pastato energetinį efektyvumą, bet ir architektūrinius sprendimus. ...
-
Seimas toliau sieks griežtinti sąlygas keleivių pervežimo paslaugas teikiančioms taksi įmonėms ir pavėžėjams2
Seimas toliau sieks įpareigoti keleivių pavėžėjimo paslaugas teikiančias taksi įmones būti registruotoms Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Taip pat, pasak įstatymo iniciatorių, keleivius vežantys vairuotojai pr...
-
Belaukiant didžiausios investicijos Lietuvos istorijoje, gyventojai šokiruoti: nieko nežinojome47
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ sviedinių gamyklą svarstoma statyti Lietuvos centre, Baisogaloje. Žmonėms kilo krūva klausimų: ar bus saugu, ar Baisogalos laukuose dar galės būti veisiamos nykstančios lietuviš...
-
VMI: 170 tūkst. gyventojų jau pateikė prašymus skirti GPM dalį paramai1
Prašymus skirti dalį pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Valstybinei mokesčių inspekcijai jau pateikė apie 170 tūkst. šalies gyventojų. ...
-
L. Kasčiūnas: „Rheinmetall“ gali būti ledlaužis ateiti ir kitoms gynybos kompanijoms15
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ sprendimas Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą gali paskatinti kitas užsienio įmones imtis panašių projektų šaly...