„Grįžimas į Lietuvą yra ne lengvesnis sprendimas nei išvykimas, o dažnai net ir sudėtingesnis, susijęs su stresu ir įtampa, kaip pavyks prisitaikyti namuose“, – sakė iniciatyvą įgyvendinančios Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė.

Ketinantiems grįžti bene aktualiausia yra tai, ar jie ras norimą darbą, kaip greitai pavyks įsidarbinti, kokį atlygį galima gauti. „Pagrindinis „vaistas“, palengvinantis pasiruošimo grįžti ir reintegracijos procesą, yra kuo aiškesnė ir aktualesnė informacija įsidarbinimo ir kitais rūpimais klausimais – tokia ir yra iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ misija“, – pabrėžė I.Laučienė.

Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. sausio-lapkričio mėn. laikotarpiu į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 13 tūkst. šalies piliečių. Labai didelė dalis grįžtančiųjų turi įvairių su darbo rinka susijusių klausimų. Atsakymų daugelis tikisi dar gyvendami užsienyje.

„Didžiausio dėmesio iš užsienyje gyvenančių lietuvių sulaukia mūsų informacija gyvų susitikimų metu: renginiuose ir per individualias konsultacijas. Praėjusiais metais iniciatyvą pristatėme daugiau nei 3 tūkst. asmenų valstybėse, į kurias ir iš kurių migracijos srautai didžiausi – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, JAV. Buvo susitikimų ir mūsų šalyje. Druskininkuose XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse iniciatyvą pristatėme į renginį atvykusiems lietuviams iš viso pasaulio. Šiemet ketiname užmegzti ryšį su Norvegijos lietuvių bendruomene. Grįžimo į Lietuvą galimybes pristatysime šioje šalyje“, – pasakojo I. Laučienė.

Dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai klausia, ar ras darbą, ar pavyks rasti darbą už didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Jie neretai nustemba, jog grįžę galėtų persikvalifikuoti, eiti stažuotis ir nudžiunga išgirdę, jog Užimtumo tarnyba gali jiems kompensuoti kompetencijų pripažinimą.

Gerai apmokamą darbą siūlo ir regionai

2022 m. įsidarbino 559 į Lietuvą grįžę ir į Užimtumo tarnybą kreipęsi gyventojai. Dar 85 asmenys darbo paiešką nutraukė pradėję individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą.

Viena dažnesnių klaidų – manyti, kad įsidarbinti pavyks tik už minimalią algą. Tokią nuostatą paneigia iniciatyvos internetinės svetainės darbo paieškos skiltyje pateikiami pasiūlymai. Dažniausiai ten būna daugiau nei 300 aktyvių skelbimų visoje šalyje, kurių mėnesinis darbo užmokestis bruto prasideda nuo 2 tūkst. eurų – tiek uždirbti šiuo metu siūloma žemės ūkio bendrovių darbuotojams, elektrikams, plytelių klijavimo meistrams, vairuotojams.

„Didžiausi atlyginimai siūlomi programuotojams ir programinės įrangos kūrėjams – virš 4 tūkst. eurų, taip pat medikams – nuo 3,5 tūkst. ir daugiau. Panašiai gali uždirbti ir automobilių remonto specialybes turintys gyventojai – autošaltkalviai, automechanikai, autoelektrikai, taip pat plėtros, transporto ir pardavimų vadybininkai, projektų inžinieriai“, – vardijo pašnekovė. Ieškantieji darbo šioje skiltyje naudojasi galimybe išfiltruoti skelbimus būtent pagal siūlomą uždarbį.

Didžiausi atlyginimai siūlomi programuotojams ir programinės įrangos kūrėjams – virš 4 tūkst. eurų, taip pat medikams – nuo 3,5 tūkst. ir daugiau.

Šiuo metu didžiausia darbo pasiūla grįžtantiems iš emigracijos yra įrengimų, techninės priežiūros, techninių darbų sektoriuose: automechanikams, elektrikams, šaltkalviams, operatoriams, vairuotojams, gamybos meistrams, darbų vadovams. Pasirinkimas yra ir norintiems dirbti sveikatos apsaugos sistemoje – siūlomos šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, logopedų, psichologų pozicijos. Nemažai įmonių ieško specialistų statybos darbams, padalinių vadovų, programuotojų, programinės įrangos kūrėjų, vadybininkų.

Darbo vietos siūlomos ne tik sostinėje ar kituose didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Kupiškyje, Kaišiadoryse, kituose miestuose.

I. Laučienė pastebi, kad grįžusiems gyventojams siūlomi darbai beveik visiškai sutampa su pačių grįžtančiųjų pageidavimais, kuo dirbti. 22 proc. grįžusiųjų ieško aukštos kvalifikacijos darbo ir pageidauja dirbti vadybininkais, gamybos vadovais, programuotojais, 42 proc. ieško kvalifikuotų darbininkų, operatorių ir paslaugų darbuotojų darbo, 31 proc. dirbtų nekvalifikuotą darbą.

Svarbu planuoti dar prieš grįžtant

Edita Urbanovič, tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė, pasakojo, kad iš emigracijos grįžtantiems Lietuvos piliečiams dažniausiai nerimą kelia galimi sunkumai norimo darbo paieškose. Kiti būgštauja, kad užsienyje gautas diplomas, įgyta darbo patirtis nebus vertinga Lietuvoje. Taip pat – kas nutiks su darbo stažu, sukauptu užsienio valstybėse.

„Grįžtantiems svarbu žinoti, kad darbo paieškos būnant Lietuvoje gali užtrukti iki 6 mėn., tačiau šiuo laikotarpiu gali būti suteikiama nedarbo išmoka. Ji skiriama atsižvelgiant į užsienyje (ES, Europos ekonominėje erdvėje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje) gautas pajamas, todėl pasirūpinti reikiamais dokumentais stažo sumavimui reikia dar būnant užsienyje. Planuojant grįžti į Lietuvą ir įsilieti į šalies darbo rinką – kaip ir visais atvejais – svarbu planuoti ir domėtis iš anksto“, – patarė E. Urbanovič.

Iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ vadovė I. Laučienė atkreipė dėmesį, kad iš anksto permainoms pasiruošę žmonės jaučiasi ramesni ir labiau užtikrinti: „Darbo vieta garantuoja pajamas, o šios – patogų gyvenimą, kas grįžtantiems į Lietuvą yra svarbu, nes jie ir taip patiria įtampų tvarkydami dokumentus, integruodamiesi iš naujo, rūpindamiesi vaikų švietimu ir užimtumu.

Todėl būtina ne tik turėti darbo vietų grįžtantiems, bet ir aktyviai skleisti apie tai informaciją, kad ji būtų lengvai pasiekiama. Inciatyva „Gal į Lietuvą?“ skirta padėti užsienyje gyvenantiems lietuviams sužinoti apie darbo rinką, laisvas darbo vietas, persikvalifikavimo galimybes bei priemones, palengvinsiančias darbo paiešką“.