Energetika metų sandūroje: ir pergalės, ir pralaimėjimai

Pagaliau nepriklausomybė

„Praėję metai šalies energetikai buvo labai sudėtingi, su nemažai lūžio momentų. Pradedant nuo vieno svarbiausių pokyčių, kad iš esmės visiškai atsisakėme Rusijos energijos išteklių – tiek dujų, tiek elektros. Atitinkamai mes vienu ar kitu būdu pabaigėme perėjimo į energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos laikotarpį, kuris užtruko labai ilgai – gerokai ilgiau nei visi kiti nepriklausomybės nuo Rusijos etapai“, – BNS naujienų agentūrai teigė Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas.

Pernai balandžio pradžioje Lietuva pranešė visiškai nutraukianti rusiškų dujų importą savo poreikiams, palikdama tik tranzitą į Kaliningradą, o birželio pabaigoje jų importas buvo uždraustas ir įstatymu. Visas šalies dujų poreikis nuo balandžio patenkinamas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Gegužę į Lietuvą užsivėrė keliai ir rusiškai elektrai – biržos operatorė „Nord Pool“ sustabdė prekybą iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“. Gegužės pradžioje pradėjo veikti magistralinis dujotiekis į Lenkiją, kuris Baltijos šalis ir Suomiją sujungė su bendra ES dujų rinka.

„Ilgą laiką būdami energetine sala ES, mes pagaliau galime visiškai atsisakyti šito termino. Sukūrėme turbūt visas galimas jungtis su kontinentine Europa. Ypač svarbu, kad globalios energetinės krizės ir ES atsitraukimo nuo Rusijos energetinių resursų akivaizdoje galime tapti svarbiais veikėjais, kurie padeda ir kitoms šalims kompensuoti, pavyzdžiui, rusiškų dujų praradimus“, – teigė T. Janeliūnas.

Pasak energetikos eksperto Ryto Staselio, dujotiekis į Lenkiją Lietuvai ypač naudingas, nes suteikia daugiau galimybių renkantis dujų tiekimo kelius.

„25 metus gyvenome su vienu vamzdžiu iš Rusijos ir dabar turime terminalą, dujotiekį, tą patį vamzdį iš Rusijos, jeigu mums kada nors užsinorės pakeisti politinį požiūrį ir iš ten pirkti dujas. Turime gana neblogą tiekimo kelių pasirinkimą“, – sakė R. Staselis.

Pradėjus veikti dujotiekiui į Lenkiją, nuo gegužės Klaipėdos SGD terminalą pasiekė aštuoni Lenkijos naftos ir dujų įmonės PGNiG užsakyti dujų kroviniai.

„Šiuo atveju ir Lenkijai mes esame vienas svarbesnių taškų, per kuriuos ji gali importuoti dujas“, – teigė T. Janeliūnas.

Aukštos kainos išliks

Vis dėlto su energetine nepriklausomybe susijusius sprendimus ir projektus praėjusiais metais temdė itin didelis energijos išteklių kainų augimas, kurį sukėlė dar 2021 m. Rusijos pradėtas energetinis karas, jos invazija į Ukrainą ir elektros gamybos pajėgumų trūkumas Lietuvoje.

Aukštų kainų kulminacija pasiekta rugpjūtį, kai gamtinių dujų kainų Europoje etalonu laikomame Nyderlandų TTF prekybos taške vieno mėnesio ateities dujų sandorių kaina perkopė 300 eurų už megavatvalandę (MWh), o elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje kaina vieną valandą pasiekė didžiausią galimą 4 tūkst. eurų už MWh ribą. Tuo pat metu kai kuriose kitose šalyse jos kaina buvo kur kas mažesnė.

Nors politikai ir rinkos dalyviai priežasčių ieškojo ES mastu patvirtintame elektros biržos kainų nustatymo algoritme, energetikos ekspertas R. Staselis mano, kad valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią rugpjūčio situacijai.

„Mūsų institucijos, matydamos tam tikras tendencijas, turėjo sugalvoti apsidraudimo mechanizmus, kaip minimizuoti jų padarinius. Kai atsiranda tokių recidyvų, klausimas, kiek mūsų institucijų sprendimų priėmėjai yra kompetentingi ir atsakingi“, – teigė R. Staselis.

„Kas, jei ne sprendimų priėmėjai, turi žinoti biržos algoritmą? Galima apkaltinti biržą, galima apkaltinti algoritmus, galima pasiūlyti tuos algoritmus pakeisti, galima pasiūlyti įstatymų, kurie koreguotų algoritmus. (...) Pažinoti algoritmą, kaip jis veikia, kas sudaro prielaidas, kad atsirastų tokie kainų spygliai kaip rugpjūtį, – šitą reikia išmanyti. Išmanymo neužteko – čia yra problema“, – kalbėjo energetikos ekspertas.

Dėl išaugusių energijos kainų rudenį iš dalies arba visiškai sustabdyti gamybą buvo priverstos bent keliolika šalies pramonės įmonių, tarp kurių ir vienos didžiausių Lietuvoje – „Achema“ ir „Lifosa“.

Nors pastaruoju metu elektros ir dujų kainos mažėja, T. Janeliūnas mano, kad ir šiemet kainų klausimas išliks aktualus.

„Manau, kad elektros ir dujų kainos neišvengiamai liks pagrindiniu klausimu. Nors ES jau priėmė nemažai sprendimų, kurie turėtų sumažinti kainų šokų galimybę (...) klausimas, ar visi saugikliai suveiks“, – teigė T. Janeliūnas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikai prognozuoja, kad elektros rinkos kaina artimiausiu metu turėtų pasiekti piką, o iki metų vidurio sumažėti ir stabilizuotis. Tarptautinė energetikos agentūra gruodį įspėjo, kad kitais metais Europai gali pritrūkti 23 mlrd. kub. m gamtinių dujų (apie 6,5 proc. 2021 m. Bendrijoje suvartoto dujų kiekio), jei Rusija visiškai nutrauktų jų tiekimą, o Kinijos SGD importas sugrįžtų į 2021 m. lygį.

Pasak T. Janeliūno, būtent dujų, iš kurių Lietuvoje gaminama didžioji dalis elektros, rinkos padėtis kelia daug neaiškumų.

„Yra daugybė nežinomųjų, kaip keisis dujų rinka tarptautiniu lygiu, ar Europai apskritai užteks suskystintųjų gamtinių dujų. Nuo to priklausys, ar jų užteks Lietuvai ir ar neišlėks į orą visi saugikliai, kurie dabar numatyti dėl dujų kainų“, – teigė Energetikos tyrimų instituto vadovas.

„Manau, kai reikės spręsti, kaip visus metus išgyventi be rusiškų dujų, įskaitant ir saugyklų pildymą, sprendimai labai lems ir galutines sąskaitas tiek už elektrą, tiek už dujas. Tai bus pagrindinis klausimas visiems vartotojams Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Nesuvaldytas procesas

Energijos išteklių kainų augimas sutapo su liepą pasibaigusiu antruoju elektros rinkos liberalizavimo etapu – daugiau kaip 700 tūkst. vartotojų turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Ekspertai sutaria – šio proceso šalies institucijoms tinkamai suvaldyti nepavyko.

„Labai vėluojantys sprendimai dėl kompensacijų, taip pat įvairūs nepriklausomų elektros tiekėjų kartais ir manipuliaciniai pranešimai, informavimas apie savo kainodarą – visa tai sukėlė daug chaoso tarp vartotojų“, – teigė T. Janeliūnas.

Įtariu, kad dauguma namų ūkių iki šiol nesupranta, kas čia įvyko ir kaip veikia visi liberalizacijos principai.

R. Staselis mano, kad liberalizavimo procesas buvo paliktas savieigai, o jo metu pritrūko valstybės institucijų įsitraukimo ir komunikacijos.

„Mano supratimu, pagal svarbą tai buvo toks pat procesas kaip euro įvedimas. (...) Turint galvoje, kokia viešųjų ryšių kampanija valstybės vardu vyko įvedant eurą, kampanijos visiškai nebuvo liberalizuojant elektros rinką“, – teigė R. Staselis.

„Viskas buvo palikta nepriklausomų elektros tiekėjų kompetencijai ir vadybai, o valstybės institucijos nuo šio proceso ir komunikacijos su visuomene visiškai nusišalino: reikia, tai reikia – įvesime“, – pridūrė energetikos ekspertas.

Pasak R. Staselio, liberalizavimo sėkmę labiausiai temdo tai, kad didžioji dalis vartotojų veikiausiai iki šiol nesupranta jo principų: „Įtariu, kad dauguma namų ūkių iki šiol nesupranta, kas čia įvyko ir kaip veikia visi liberalizacijos principai, kodėl yra siūlomi skirtingi tiekimo paketai, nuo ko jie priklauso.“

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pripažino, kad liberalizavimą vartotojų akyse labiausiai diskreditavo vieno nepriklausomų tiekėjų „Perlas Energija“ pasitraukimas.

R. Pocius vis dėlto mano, kad fiksuotos kainos planus anksčiau pasirinkusiems vartotojams liberalizacija padėjo išvengti vasarą pakilusių elektros kainų. Informuojant ir edukuojant gyventojus, anot jo, daugiau atsakomybės turėjo prisiimti patys tiekėjai.

Energijos kainų šuolis, rinkos liberalizavimo problemos, „Perlas Energijos“ atvejis paskatino Seimo opoziciją rudenį inicijuoti interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Jis dėl situacijos energetikos sektoriuje kaltino karą ir pastarąjį dešimtmetį dirbusių vyriausybių neveikimą vystant elektros gamybos pajėgumus.

Nors interpeliacija D. Kreiviui nepavyko, energetikos ministras visuomenės nuomonės apklausose atsidūrė nepalankiausiai vertinamų ministrų kabineto narių trejetuke.

„Nepaisant to, kad metų pabaigos link Vyriausybė daugelį klaidų turbūt išsprendė, ypač vartotojus turėjo nuraminti labai didelės kompensacijos, bet per visus metus toks skubotas, chaotiškas ir vėluojantis sprendimų priėmimas, bandymai ieškoti išeičių, kylant elektros kainoms, vartotojams pasitikėjimo tikrai nepadidino“, – teigė T. Janeliūnas.

„Galima, aišku, surasti labai daug pateisinimų, kodėl tai, kas vyko, nuo Vyriausybės nepriklausė, bet, manau, ir tai, kas priklausė nuo Vyriausybės, tikrai nebuvo padaryta geriausiu būdu“, – Vyriausybės pastangas tvarkytis su šiemet energetikos sektoriuje kilusiais iššūkiais komentavo politologas.

Ankstesnis sinchronizavimas

Lietuvai siekiant beveik dvejais metais greičiau – iki 2024-ųjų vasario – sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, pasiruošimas šiam procesui ir su juo susijusių projektų įgyvendinimas bus vieni pagrindinių „Litgrid“ darbų, sako bendrovės vadovas Rokas Masiulis.

2023 m. „Litgrid“ Alytaus ir Telšių pastotėse planuoja įrengti du iš trijų sinchronizavimui būtinų sinchroninių kompensatorių, pradėti 81 km linijos Vilnius–Neris statybą, o balandį atlikti šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.

„Labai svarbus darbas balandį – izoliuoto darbo bandymas. Tada su partneriais, latviais ir estais, sieksime sutarti dėl paankstintos sinchronizacijos. Labai sunki politinė užduotis, bet, tikiuosi, pavyks“, – sakė R. Masiulis.

Dėl ankstesnės sinchronizacijos datos politinį sutarimą turės pasiekti visų trijų Baltijos šalių politikai, tačiau proceso paankstinimas kelia abejonių Latvijai ir Estijai. Pasak energetikos ministro D. Kreivio, labiausiai tam priešinasi estų tinklo operatorė „Elering“.

Energetikos ekspertas R. Staselis pabrėžia, kad, užuot siekus paankstintos sinchronizacijos, svarbiau neatsilikti nuo jau suplanuoto jos įgyvendinimo termino – 2025 m. pabaigos.

„Mano palinkėjimas dėl sinchronizacijos būtų neatsilikti nuo grafikų. Jau dabar matome, kad atsiranda tokių savotiškų istorijų, kaip jūrinio kabelio „Harmony Link“ nutiesimo nukėlimas į 2027 m. ar netgi 2028 m., o tai yra integruota proceso dalis“, – teigė R. Staselis.

„Kai su europinėmis institucijomis, tokiomis kaip ACER (ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra), buvo derinamas klausimas dėl sinchronizavimo, visur figūravo „Harmony Link“. Kai man Lietuvoje kas nors sako, kad tai ne taip svarbu, kad mes išsiversime – mes neišsiversime. (...) Negeras ženklas, kai svarbūs projektai yra atidedami“, – kalbėjo ekspertas.

R. Masiulis pernai vasarą teigė, kad jūrinio kabelio „Harmony Link“ statybos, kurio rangovas paaiškės metų padžioje, gali vėluoti dvejus trejus metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius. Vis dėlto tiek jis, tiek „Epso-G“ grupė, tiek Energetikos ministerijos atstovai tikina, kad sinchronizavimas gali būti įgyvendintas ir be „Harmony Link“, nes jis labiau reikalingas prekybai.

Pasak T. Janeliūno, nors sinchronizavimui jau dabar galima naudoti „LitPol Link“ jungtį, efektyvus ir visavertis susijungimas bus įmanomas tik nutiesus „Harmony Link“ kabelį.