Dalis vietos bendruomenių prieštarauja statomoms vėjo jėgainėms, išprašo ir degalų gamyklas. Žmonės labiausiai bijo triukšmo ir asmeninio turto nuvertėjimo.

Pašonėje gyvenamojo namo, vietoj galvijų bandos – gigantiškas statinys. Ūkininkas Arūnas šį sklypą sutiko išnuomoti vėjo elektrinės statytojui. Su sąlyga, kad bus nuraminti aplinkiniai gyventojai.

„Vienintelė priežastis, dėl ko žmonės baiminasi, tai nekilnojamo turto vertės sumažėjimas, vienintelis ir nenuginčijamas faktas“, – kalbėjo Arūnas.

Širvintų rajone planai dideli – 117 vėjo jėgainių. Tačiau gyventojai susiskaldę – arba už, arba stoja piestu prieš šiuos užmojus.

„Dėl garso. Buvote prie vėjo jėgainių nors kartą? Žemė dreba“, – aiškino širvintiškis Robertas.

„Aš už, reikia mums savo elektros“, – teigė vyras.

Vėjo parko likimas dar nežinioje. Poveikio aplinkai ataskaita pateikta, bet Širvintų rajono savivaldybė turi krūva pastabų.

„20 pastabų, klausimų, į kuriuos reikės atsakyti, ties tuo dirbame. Tikimės įvertinti tą situaciją ir nuspręsti, ar tas projektas gali gyvuoti, ar ne“, – nurodė UAB „Žalia žemė“ direktorius Darius Narmontas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vėjo elektrinių parkai gali rastis kone kiekvienoje savivaldybėje. Mat, tikslas – po šešerių metų tokių elektrinių turėti trigubai daugiau.

„Didesnis potencialas bendrai yra Vakarų Lietuvoje. Energijos suvartojimas dėl gyventojų kiekio yra labiau rytinėje Lietuvoje“, – pabrėžė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Saulės elektrinių ant stogų taip pat turi daugėti triskart. Bent jau taip žada energetikos ministras Dainius Kreivys, pristatęs ambicingą planą Seimui – nebepirkti energijos ir viską pasigaminti patiems, o žmonės esą mokės mažiau.

„Kaina vartotojams apie 2030 metus turėtų būti tarp 5–6 centų, 20–30 proc. mažesnė nei turime dabar. Be abejo, dar reikia pridėti perdavimo ir skirstymo tarifus“, – šnekėjo energetikos ministras.

Opozicija mato kliūčių – energetinę nepriklausomybę siūlo vieni, o įgyvendinti teks kitiems.

„Ydingiausia praktika, kuri gali būti kadencijos pabaigoje, nusprendus, jog reikia naujos strategijos, taip užmetant savo pamąstymus kitai Vyriausybei. Manęs tai neįtikina“, – tvirtino buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

Mažai komunikuojama su žmonėmis, mažai informacijos. Bendruomenės mažai įtraukiamos į būsimus planus. Tas nežinojimas sudaro pasipriešinimą.

O ir investicijos į vėjo, saulės parkus, gamyklas kelia klausimą, kas už viską sumokės.

„Iki 2050 metų strategijos įgyvendinimui reikės apie 150 mlrd. eurų ir klausimas, kas juos mokės – ar privatūs vystytojai, ar vis tik bus mokama per tarifą visų vartotojų“, – kalbėjo Seimo narys (LSDP) Gintautas Paluckas.

„Tas šaltinis bus privačios, europinės lėšos. Nedidelė dalis biudžeto“, – teigė D. Kreivys.

Tačiau ambicingam planui gali sutrukdyti net ne politikai Seime, o visuomenė. Tą parodė ir incidentas Kretingos rajone. Investuotojai norėjo statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą prie Darbėnų, bet buvo gyventojų išprašyti iš rajono.

„Oi, palauksime poveikio aplinkai sprendimo. Jis pats nemato, kad paskirta vieta gamyklai – 45 metrai nuo sodybos?“, – kovo šeštą dieną šnekėjo moteris.

Meras perspėja ir dėl pirmojo vėjo parko jūroje.

„Projektas daromas, bet vėl savivaldybė yra nustumta į šalį. Komunikacijos jokios, o visi kabeliai, vamzdynai bus Kretingos rajono savivaldybėje“, – nurodė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

D. Kreivys ragina susiprasti gyventojus. Saugumas ir elektros kainos priklauso nuo to, kiek elektros pasigaminsime.

„Jeigu patys nesigaminsime elektros energijos, neturėsime gamybos viduje, tai nėra garantijos, kad paspaudus mygtuką namuose, elektra užsidegs“, – pabrėžė Dainius Kreivys.

„Mažai komunikuojama su žmonėmis, mažai informacijos. Bendruomenės mažai įtraukiamos į būsimus planus. Tas nežinojimas sudaro pasipriešinimą“, – tikino Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė.

Kas prie savo namo teiksis priimti elektrinę, žadama nepalikti tuščiomis. Kitąmet gyventojams bus mokamos išmokos už pagaminamos energijos kiekį.

„Tie gyventojai, kurie gaus iš vystytojų šias lėšas, galės naudoti savo aplinkos gerovei, kelių tiesimui“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovė.

Norima daugiau statyti saulės, vėjo, vandenilio gamyklų, atgaivinti atominę elektrinę. Šiam planui turės pritarti Seimas.