- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas lieka neaišku, kiek tai leistų sušvelninti drastišką europinės paramos apkarpymą.
BNS žiniomis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) išlygą skirti kompensaciją šalims, kurios patyrė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą, įtraukė į naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų biudžeto.
Siekiant Lietuvos ir kitų mažiau turtingų šalių paramos, naujame projekte taip pat siūloma leisti lanksčiau skirstyti struktūrinės paramos lėšas ir sumažinti reikalavimus vadinamajam kofinansavimui – įpareigojimui prie ES finansuojamų projektų prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis.
Naujausią projektą Ch. Michelis valstybėms narėms pateikė penktadienio popietę. ES lyderiai derėtis dėl naujojo biudžeto į Briuselį renkasi ketvirtadienį. Lietuvai derybose atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda.
Šoko terapija?
Lietuvos valdžios atstovai šiuo metu vertina, kokią įtaką naujasis pasiūlymas daro vadinamosioms sanglaudos lėšoms – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.
Ankstesniuose pasiūlymuose sanglaudos parama Lietuvai būtų mažėjusi 27 proc., lyginant su dabartiniu biudžetu, neįvertinus infliacijos poveikio.
Lietuvos vyriausybė tokį kritimą derybų išvakarėse vadino nepriimtina „šoko terapija“. Briuselis teigia, kad parama turi būti mažinama, nes Lietuva pagal ekonominį išsivystymą priartėjo prie ES vidurkio, be to, daugiau europinių lėšų reikalauja nauji iššūkiai, tokie kaip migracija, klimato kaita, bendra gynyba.
BNS žiniomis, naujame projekte taip pat siūlomi konfinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 proc.
Be to, Ch. Michelis siūlo leisti šalims lanksčiau naudoti gaunamas lėšas, jų pervedimą iš vieno fondo į kitą.
Be sanglaudos paramos, Lietuva derybų išvakarėse taip pat reikalavo sparčiau didinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, siekiant greičiau priartėti prie ES vidurkio, užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Karaliaučiaus tranzito schemos veikimui.
Derybas dėl naujojo biudžeto dydžio ir jo paskirstymo apsunkina tai, kad jame nebeliks Britanijos įnašo. Biudžetas turėtų siekti kiek daugiau nei vienas trilijonas eurų.
Prezidentas G. Nausėda praeitą savaitę išsakė abejonių, ar šią savaitę pavyks rasti sutarimą – jo teigimu, įvertinus nesutarimus tarp valstybių narių, to gali tikėtis tik „labai didelis optimistas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...