Darbo našumo didinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, investicijos į įrengimų atnaujinimą, ketvirtosios pramonės revoliucijos skatinami skaitmenizacijos procesai, įsitvirtinimas užsienio rinkose, investicinė aplinka Lietuvoje – tai tik dalis aktualių temų. Nepaisant didelės iššūkių apimties, įmonės išlaikė savo veiklos efektyvumą ir kitiems metams optimistiškai numato 25–30 proc. augimą. Realias tokio augimo galimybes patvirtina ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), tačiau kartu įspėja ir apie grėsmes, kurios gali nulemti priešingus rezultatus.

Pasak LINPRA prezidento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Gintauto Kvietkausko, daugiau nei 70 proc. savo produkcijos eksportuojančių inžinerinės pramonės įmonių pardavimai kasmet viršija 3 mlrd. eurų. Įmonių pardavimai galėtų išaugti dar mažiausiai 1,5 mlrd. Eur – iki 4,6 mlrd. eurų – tačiau tam reikia konsoliduotų kryptingų veiksmų valstybės lygiu.

„Europos Sąjungos inžinerinę pramonę galime įsivaizduoti kaip greitaeigį krovininį traukinį. Jo lokomotyvas yra senosios ES šalys – Vokietija, Prancūzija, Olandija, Skandinavijos šalys. Šiame sąstate kol kas svarbų vaidmenį vaidina ir Lietuvos eksporto vagonas, tačiau yra ženklų, kad jis gali būti pakeistas pigesnių šalių, Bulgarijos ar Ukrainos, vagonais. Taip gali nutikti, jei ir toliau stabdysime investicijas į technologinę įrangą, nesuvaldysime emigracijos, nespręsime profesinio švietimo problemų ir neskatinsime pameistrystės proveržio Lietuvoje“, – teigia G. Kvietkauskas.

Asociacijai susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvos inžinerinė pramonė dėl įvairių valstybės problemų per lėtai didina pagreitį ir nepanaudoja viso turimo potencialo. LINPRA išskiria tris silpnąsias vietas, į kurias reiktų tuoj pat susitelkti valstybės lygiu, norint ir toliau išlikti ES inžinerinės pramonės greitaeigio traukinio sąstate: skubiai stabdyti emigraciją, švietimo sistemą atverti bendradarbystei su pramone ir pagerinti mokestinę aplinką, mokestinėmis lengvatomis skatinant reinvesticijas į įmonių technologinę parengtį.

Pasak LINPRA atstovų, patrauklesnę investicinę aplinką Lietuvoje kurtų sudarytos greitesnės užsieniečių įdarbinimo sąlygos, sutartų lankstesnių darbo kodekso nuostatų įtvirtinimas. Investuotojai šiuo metu jau tiesiai įvardija, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos, todėl net ir gera infrastruktūra, struktūrinių fondų investicinė pagalba užsieniečiams, palankios investuotojams mokestinės sąlygos neatrodo tokios patrauklios. Per metus vis dar emigruojant 30–40 tūkst. žmonių, dirbti nebėra kam. Prie to prisideda ir nelanksti švietimo sistema, nepajėgi greitai parengti reikalingų specialistų. Darbuotojų stygių jaučiančios, bet produkciją eksportuojančios įmonės taip pat daug pralaimi dėl šalyje klestinčios šešėlinės ekonomikos darbo užmokesčio srityje.

Darbo našumas priklauso ir nuo tinkamo darbuotojų profesinio pasirengimo. G. Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad siekiant aprūpinti darbo rinką darbuotojais dabar ir ateityje, svarbu skatinti praktinį profesinį mokymąsi pameistrystės būdu, sukurti ir įtvirtinti kryptingo profesinio orientavimo, karjeros planavimo sistemą. Nereiktų pamiršti ir mokslinės veiklos – čia būtina formuoti ekonomiškai pagrįstą požiūrį į mokslinę veiklą ir skatinti taikomąjį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Ūkio ir ekonomikos srityje prioritetą svarbu teikti ketvirtajai pramonės revoliucijai, tai yra, ministerijų strateginiuose veiklos planuose numatyti priemones kartu su Industry 4.0 revoliucija ateinančioms skaitmeninėms technologijoms, naujoms medžiagoms ir lankstiems gamybos metodams diegti. Siekiant neatsilikti nuo Europos technologinio progreso, būtina skatinti technologijų atsinaujinimą įmonėse. ES investicijų dalį privalu skirti Lietuvos pramonės pasirengimui vykstantiems pokyčiams, suteikti pelno lengvatą reinvesticijoms į pramonę, taip pat numatyti priemones sušvelninti pramonės revoliucijos poveikį švietimo, socialinės aplinkos srityse.

LINPRA teigimu, nedideli pakeitimai ekonomikos, švietimo ir socialinės apsaugos srityse 2017 m. galėtų padėti padidinti veiklos efektyvumą iki 30 proc., o tai reiškia, kad įmonės savo pardavimus padidintų iki 4,6 mlrd. Eur. Tik sutelktas valdžios, švietimo ir įmonių darbas, įsiklausymas ir problemų sprendimas iššūkius keliančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste padėtų ir toliau išlaikyti per pastaruosius 10 metų įgytą Lietuvos inžinerinės pramonės konkurencingumą ir Lietuvos eksporto vagoną ES greitaeigio traukinio sąstate.