- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui, jame, lyginant su ankstesniu variantu, auga tiek pajamos, tiek išlaidos.
Planuojamos pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, planuojamos valstybės pajamos didėja 521,2 mln. eurų, išlaidos – 146,1 mln. eurų.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, valstybės biudžeto pajamų didėjimas visų pirma yra susijęs su nustatytu Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimo grafiku Naujos kartos Lietuva planui – kitąmet tam bus skirta 504,2 mln. eurų.
„Tai yra labiau pinigų srautų klausimas, kadangi šie pinigai turės vėliau būti panaudoti per Naujos kartos Lietuva plano priemones“, – Vyriausybėje penktadienį pristatydama atnaujintą 2022 metų biudžeto projektą Vyriausybėje sakė G. Skaistė.
Be Europos Sąjungos lėšų, valstybės biudžeto pajamų planas didinamas 17 mln. eurų iki 11,112 mlrd. eurų, numatomos išlaidos – 141,5 mln. eurų iki 13,301 mlrd. eurų.
4,7 mln. eurų didinamos valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, 3 mln. eurų – loterijų ir lošimo mokesčio pajamos, 6,2 mln. eurų – žemės mokesčio pajamos, 3,2 mln. eurų – kitų pajamos. Savivaldybių biudžetų pajamos iš žemės mokesčio taip pat didėja 6,2 mln. eurų.
G. Skaistės teigimu, 2022 metų biudžeto esminiai akcentai nesikeičia, tačiau atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir koronaviruso situaciją numatyta papildomų lėšų saugumui, taip pat papildomas dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui, švietimo susitarimo įgyvendinimui ir skurdo rizikos mažinimui, numatant papildomų lėšų šildymo išlaidų kompensavimui.
Saugumui yra papildomai skiriami 59 mln. eurų, iš kurių 24,9 mln. eurų yra papildomai skiriama krašto apsaugos finansavimui.
„EBPO patikslino ekonomikos prognozes Lietuvai ir kadangi NATO išlaidų skaičiavimas yra atliekamas atsižvelgiant būtent į EBPO prognozes, papildomai skiriamos lėšos krašto apsaugai, kad būtų išlaikyta numatyta 2,05 proc. nuo BVP šių išlaidų dalis“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, iš papildomų krašto apsaugai numatytų asignavimų apie 100 tūkst. eurų ketinama skirti Rūdininkų poligono steigimui. Tai pat yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija, kad iš jai skiriamų papildomų lėšų Šaulių sąjungai bus numatyta apie 600 tūkst. eurų.
COVID-19 pandemijos padariniams šalinti papildomai yra skiriama 14,7 mln. eurų, iš kurių 10 mln. eurų bus Vyriausybės rezerve koronaviruso pandemijos įtaką vis dar patiriančio verslo paramos priemonėms, o 4,7 mln. eurų – medicininėms kaukėms pradinukams.
Atsižvelgiant į situaciją pasienyje su Baltarusija, yra tikslinamos fizinio barjero statybai skiriamos lėšos. Jų bendra suma nesikeičia ir išlieka 150 mln. eurų, tačiau 12,7 mln. eurų, kuriuos anksčiau buvo numatyta įsisavinti šiemet, yra perkeliami į 2022 metus.
„Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija patikino, jog migrantų situacijos suvaldymui bus skiriamas Europos Sąjungos finansavimas tiek pirmąjį, tiek antrąjį 2022 pusmetį, yra papildomai numatyta 4 mln. eurų kofinansavimo dalis iš valstybės biudžeto antrajam pusmečiui, kadangi pirmajam pusmečiui lėšos jau buvo numatytos pirminiame projekte“, – aiškino G. Skaistė.
Migrantų bylų nagrinėjimui teismams papildomai numatyta 2,6 mln. eurų, įnašams į su migrantais dirbančiomis tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir Raudonąjį kryžių – yra skiriama 0,2 mln. eurų.
Taip pat yra numatomas rezervas skolinimosi limite tam, kad jeigu situacija blogėtų, nes šiandien turime didelį neapibrėžtumą dėl naujų COVID-19 mutacijų.
„Taip pat yra numatomas rezervas skolinimosi limite tam, kad jeigu situacija blogėtų, nes šiandien turime didelį neapibrėžtumą dėl naujų COVID-19 mutacijų. Todėl skolinimosi limite yra numatyta teisė Vyriausybei pandemijos valdymui papildomai pasiskolinti iki 300 mln. eurų. Tai būtų daroma tik tuo atveju, jei situacija pandemijos fronte keistųsi iš esmės“, – teigė G. Skaistė.
Atsižvelgiant į partijų pasirašytą Švietimo susitarimą, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai papildomai numatyta 20 mln. eurų.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui papildomai numatyti 4,8 mln. eurų, iš jų 2,3 mln. eurų skiriami atsižvelgiant į Seimo priimtą sprendimą dėl įstaigų vadovų mažų koeficientų didinimo.
Skurdo rizikos mažinimo srityje iš valstybės biudžeto yra numatyta 16 mln. eurų tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti. Anot ministrės, šią kompensaciją iš viso turėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių.
Kitos papildomos išlaidos siekia 41,7 mln. eurų, iš kurių 27,4 mln. eurų skiriama įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti ir netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) finansuoti. Priklausomybių ligų prevencijai papildomai numatyta 1,4 mln. eurų, kultūrai ir istoriniai atminčiai, bibliotekų fondams ir panašiai – 4,4 mln. eurų, švietimui, mokslui ir sportui – 4,2 mln. eurų.
Rytų partnerystės programai – projektui su Moldova – numatyti 350 tūkst. eurų, įvairių institucijų pajėgumams stiprinti – 2 mln. eurų, sveikatos apsaugos infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų, periodinių leidinių pristatymo nuostoliams kompensuoti – 0,4 mln. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamų prognozė didinama 34,9 mln. eurų, bet to, savivaldybės taip pat galės papildomai pasiskolinti iki 45 mln. eurų. Bendros savivaldybių pajamos 2022 metais turėtų siekti 4,303 mlrd. eurų – 549,5 mln. eurų daugiau nei šiemet. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos vykdyti kitąmet turėtų didėti 362,7 mln. eurų iki 2,618 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacija – 186,8 mln. eurų iki 1,685 mlrd. eurų.
Bendras valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,2 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte. Pasak G. Skaistės, trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP. Šių metų pabaigoje ji turėtų sudaryti 45,8 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...