- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES nesugeba suvaldyti netinkamo europinės paramos panaudojimo, sudarančio milijardus eurų kasmet, ir susigrąžina vos 15 proc. iššvaistytų lėšų, teigia ES Audito rūmai.
Susigrąžina tik ašaras
Netinkamas Bendrijos lėšų panaudojimas (jos skiriamos daugiausia ūkininkams ir skurdesniems Sąjungos regionams) 2017 m. sudarė 391 mln. eurų, skaičiuoja ES kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Pasak naujienų agentūros ELTA, panašios sumos buvo iššvaistytos ar pasisavintos ir ankstesniais metais. Tačiau po OLAF aptiktų pažeidimų ES valstybėse narėse vos 45 proc. atvejų įtariamiesiems buvo pareikšti kaltinimai, tokias tyrimo išvadas skelbia ES Audito rūmai. 2012–2016 m. ES susigrąžino maždaug tik 15 proc. iššvaistytų ar pasisavintų lėšų.
Nors atskleisti sukčiavimo ar netinkamo panaudojimo atvejai yra nedideli, palyginti su metiniu ES biudžetu, siekiančiu 140 mlrd. eurų, auditoriai tikino, kad skaičiai, tikėtina, yra smarkiai mažesni nei realūs, nes informacijos dalijimosi tarp ES šalių mechanizmai yra labai neefektyvūs.
ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos manymu, dėl į europinį biudžetą nusitaikiusių ar sudėtingas sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio schemas kuriančių sukčiautojų nacionaliniai biudžetai kasmet praranda mažiausiai 50 mlrd. eurų. Ir nusikaltėliai jaučiasi puikiai, mat žino, kad turi neprastas galimybes susižerti iš nusikaltimų pelną, nes teisėsaugos veikla ES vis dar vykdoma nenuosekliai.
Grobsto ir politikai
Auditoriai ragino Europos Komisiją suteikti daugiau galių OLAF. Pati Komisija patikino pasiryžusi kovoti su sukčiavimu, tačiau pripažino, kad OLAF išvadų įgyvendinimas nacionalinių lygiu yra tikras iššūkis.
ES Audito rūmai pasveikino sprendimą nuo 2021 m. įkurti Europos prokuratūrą, tirsiančią ES lėšų iššvaistymo bylas, tačiau akcentavo, kad nepakankamas tokios prokuratūros finansavimas gali reikšti, kad Bendrijos institucija vis tiek priklausys nuo nacionalinių institucijų.
Kai kuriais atvejais, teigė OLAF, ES parama buvo iššvaistyta šalių politikų, jų šeimų ar su jais susijusių asmenų. Tai yra tikra problema, sakė kovos su sukčiavimu tarnybos atstovai, nes būtent valstybių institucijos yra atsakingos už sukčiavimo tyrimus.
Europos prokuratūra bus dviejų lygių – centrinio ir nacionalinio. Centrinį lygį sudarys Europos vyriausiasis prokuroras, 21 Europos prokuroras (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės), iš kurių du bus Europos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, taip pat administracijos direktorius ir specialūs techniniai darbuotojai ir tyrėjai. Decentralizuotą lygį sudarys Europos deleguotieji prokurorai, dirbantys dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nacionaliniu lygiu vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas bus prižiūrimi centralizuotai.
Europos prokuratūra
Kol kas vykdyti baudžiamuosius tyrimus dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą gali tik nacionalinės institucijos ir tik savo šalyse. Tačiau dažnai nusikaltimai grobstant ES biudžetą vyksta keliose šalyse ir patenka į kelių valstybių jurisdikciją.
2021-aisiais, kai ji bus iki galo įkurta, vienoje vietoje bus sutelktos ekspertinės žinios ir patirtis, Europos prokuratūra veiks visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kaip viena tarnyba. Ji galės greitai imtis tarpvalstybinių veiksmų ir tokiais atvejais nereikės pradėti ilgai trunkančių teisminio bendradarbiavimo procedūrų.
Europos prokuratūros planuose numatyta tirti sukčiavimo atvejus pasisavinant ES lėšas, didesnes kaip 10 tūkst. eurų, taip pat su sudėtingomis sukčiavimo PVM schemomis, kai padaryta žala viršija 10 mln. eurų. Tikimasi, kad Europos prokuratūra sėkmingiau vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir susigrąžins daugiau pasisavintų pinigų.
Naujosios prokuratūros veikloje dalyvaus Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija. Tačiau naujoji teisėsaugos institucija neturės galios Vengrijoje, Lenkijoje, Airijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, kurios atsisakė prisidėti prie Europos prokuratūros įkūrimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai6
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės6
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai9
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...