„Grynai finansine prasme ir iš finansų tvarumo pusės, tai taip. Jeigu trečiojoje (skolos grąžinimo – BNS) alternatyvoje liekame su ta formule ir kriterijais, kurie dabar yra ten apibrėžti, tai toks uždavinys turbūt yra įmanomas“, – pirmadienį vykusioje viešoje diskusijoje dėl ESO skolos kalbėjo bendrovės Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.

„Aišku, reikia skaičiuotis, padidėtų papildomos dedamosios spaudimas, tai čia faktas, labai panašia suma, kokia sutrumpėtų tas grąžinimas. Bet grynai, jeigu tai finansinis uždavinys, turbūt taip – tai išsprendžiama“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pirmadienį siūlė ieškoti galimybių dar labiau sutrumpinti grafiką, pavyzdžiui, skolą dar greičiau grąžinti buitiniams vartotojams, be to, pradėti grąžinti nelaukiant kitų metų liepos.

„Keltume klausimą, ar tikrai reikia dirbtinai laukti to naujo periodo pradžios, jeigu sprendimai, kaip teigiama, bus padaryti dar šiais metais. (...) Kodėl to proceso nepradėti, nestartuoti su juo, tarkime, nuo vasario ar kovo mėnesio“, – diskusijoje kalbėjo T. Lukoševičius.

„Panašų precedentą turėjome dar šiais metais, kuomet kovo 1 dieną buvo perskaičiuotas visuomeninis elektros tiekimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

VERT anksčiau paskelbė, jog 2018–2021 metais susidariusios permokos likutį buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų pradedant nuo 2027-ųjų.

ESO: grąžinant skolą skirstymo tarifas gyventojams kasmet mažėtų apie 0,6 cento už kWh

Bendrovei ESO beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.

Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Tiek jis mažėtų pritaikius šiuo metu svarstomą pagrindinę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlomą skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimą bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji.

Panašų precedentą turėjome dar šiais metais, kuomet kovo 1 dieną buvo perskaičiuotas visuomeninis elektros tiekimas.

 

Mažesni skirstymo tarifo dydžiai apskaičiuoti jau įtraukus papildomą dedamąją, iš kurios per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų,

„Trečioji alternatyva – lyginant su antra – vartotojams sutaupome net 76 mln. eurų, nes išlaikomas tvarus įsiskolinimo lygis, dėl to išvengiame drastiško palūkanų brangimo ir todėl tarifas vartotojams vidutiniškai per metus mažėtų 0,08 cento“, – teigė ESO skolos kalbėjo bendrovės Finansų ir administravimo tarnybos vadovas A. Ruseckas.

„Kas buvo komunikuota, tas 0,6 cento – šitas dydis yra būtent, jeigu grąžinimas įsijungia gyventojams ir tarifas gyventojams mažėja. (...) Jeigu gyventojams nuo antrojo pusmečio, tai 0,6 cento mes kalbame (mažėtų skirstymo tarifas)“, – kalbėjo ESO atstovas.

ESO ir VERT teigia, kad taikant kitas dvi permokos grąžinimo alternatyvas per beveik aštuonerius metus nuo beveik 700 mln. iki 250 mln. eurų mažėtų ESO investicijos į tinklą arba bendrovei tektų skolintis už didesnę kainą, dėl ko vartotojams didėtų skirstymo tarifas ir galutinė elektros kaina.

ESO ir VERT atstovų teigimu, papildoma dedamoji, iš kurios per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų, reikalinga tam, kad bendrovė išlaikytų suplanuotą investicijų lygį. Anot A. Rusecko, šis dydis kasmet būtų perskaičiuojamas.

„Jeigu įmonė (ESO – BNS) vėlgi dėl kažkokių priežasčių investicijų neįvykdytų, tai papildoma dedamoji irgi mažėtų“, – teigė ESO atstovas.

VERT pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad papildomos dedamosios įvedimas nereiškia, jog vartotojams grąžinant skolą kartu jiems bus uždėtas ir papildomas mokestis. Jo teigimu, šis variantas vartotojams „galutiniame rezultate“ esą kainuotų pigiau nei kitos dvi skolos grąžinimo alternatyvos.

„Geriau pačiam vartotojui šiek tiek prisidėti po 12 mln. eurų (bendra visų vartotojų – buitinių ir komercinių – sumokama papildomos dedamosios suma per metus – BNS), tai yra pigiau galutiniame rezultate negu, kad įmonei skolintis ir sumokėti papildomai 170 mln. eurų finansinėms institucijoms. Tai kur kas brangiau atsieitų vartotojams“, – aiškino VERT primininkas.

Verslas: kai kurių įmonių permoka ESO siekia 400–700 tūkst. eurų

Mūsų manymu, tai yra nesąžininga ir tiesiog (vartotojai – BNS) turėtų būti vienodai traktuojami, neturėtų būti diskriminuojama nei viena, nei kita vartotojų grupė.

 

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Vilius Kriaučiūnas teigė, kad ESO ir VERT pasiūlymuose įmonės pasigenda skolos indeksavimo, taip pat verslo netenkina, kad grąžinant permoką teikiama pirmenybė buitiniams vartotojams. Manoma, jog dalis skolos galėtų būti grąžinta valstybės biudžeto ir „Ignitis grupės“ pelno sąskaita.

„Mūsų manymu, tai yra nesąžininga ir tiesiog (vartotojai – BNS) turėtų būti vienodai traktuojami, neturėtų būti diskriminuojama nei viena, nei kita vartotojų grupė“, – diskusijoje sakė V. Kriaučiūnas.

LVK atstovo teigimu, kai kurių įmonių permoka ESO siekia 400 tūkst. ar net 700 tūkst. eurų. 

„Mūsų siūlymas prioritetizuoti visuomenę (gyventojus – BNS) kaip socialiai jautresnę grupę ir jiems grąžinimo sumas išdėstyti per 2,5 metų. (...) Išskirti vieną iš dviejų asmenų grupių, manome, kad nėra laikytina diskriminacija“, – kalbėjo ESO atstovas A. Ruseckas.

VERT teigimu, ESO šiuo metu liko grąžinti apie 157,7 mln. eurų, iš jų apie 57 mln. eurų – gyventojams.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.