Lietuva, kaip ir Estija, netrukus teiks prašymą Europos Komisijai (EK) dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ finansavimo. Dokumentai Vyriausybei turėtų būti pateikti kitą savaitę.

„Situacija tokia, kad bendros įmonės konsultantai dar nebaigė paraiškos dėlioti. Liko nedaug - keletas paskutinių darbų. (...) Mes manome, kad paraiška turėtų būti parengta kitos savaitės pirmomis dienomis ir kitą savaitę ją jau pateiksime Vyriausybei, kad ji galėtų įvertinti“, - BNS sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vadovas Arenijus Jackus.

Pasak A.Jackaus, Lietuva pirmajam „Rail Baltica“ etapui prašys panašios sumos, kaip ir Estija - apie 191 mln. eurų. Finansavimo daliai darbų - pavyzdžiui, žemės paėmimo visuomenės reikmėms - prašys pačios valstybės, o bendriems darbams - projektavimo ir statybos - bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.

„Patys finansavimo prašysime tiems darbams, kuriuos racionaliau daryti patiems“, - BNS aiškino A.Jackus.

Paraiška pirmojo etapo finansavimui turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. A.Jackus teigė, kad preliminaraus paraiškos įvertinimo galima laukti pavasarį, o galutinio - rudenį. Todėl ES lėšomis finansuojami darbai, tarkime, geležinkelio projektavimas, galėtų prasidėti 2016 metais.

Kol kas neaišku, kada bus prašoma pinigų tolesniems etapams. Pasak A.Jackaus, šioje finansinėje perspektyvoje prašyti lėšų bus įmanoma, jeigu CEF (angl. Connecting Europe Facility) fonde liks papildomų lėšų.

„Šis projektas yra vykdomas per dvi finansines perspektyvas. (...) Išskirsčius vokus, jei liktų pinigų, būtų įmanoma dar kartą šioje perspektyvoje prašyti pinigų“, - BNS aiškino ministerijos atstovas.

Latvijos transporto ministerija BNS informavo, kad ji „Rail Baltica“ projektui iš EK prašys 240 mln. eurų paramos ir artimiausiu metu taip pat paruoš dokumentus. Visos Baltijos valstybės turėtų Komisijos prašyti maždaug 620 mln. eurų paramos pirmajam „Rail Baltica“ etapui.

Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų.

Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.

Estija patvirtino prašymą

Estijos vyriausybė patvirtino prašymą Europos Komisijai (EK) dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo bei įgaliojo ekonomikos ir infrastruktūros ministrą jį pasirašyti. Pasak Estijos premjero, tokius pat prašymus turėtų pateikti ir Latvija bei Lietuva, be to, dėl finansavimo kreipsis ir bendra trijų šalių įmonė.

„Tai reikštų, kad mes ketiname „Rail Baltica“ įgyvendinti kaip bendrą projektą“, – pareiškė Estijos premjeras Taavis Roivas.

Anot jo, pirmajame etape prašomą sumą - 191 mln. eurų - ketinama panaudoti įvairiems tyrimams ri studijoms, žemės sklypams, per kuriuos būtų nutiestas geležinkelis, išpirkti.

„Rail Baltica“ – strategiškai svarbus, tačiau kartu ir brangus projektas. Jį įgyvendinti įmanoma, tik sulaukus finansinės paramos iš Europos Sąjungos. Kita vertus, šis modernus geležinkelis yra svarbus ne tik Estijai, Latvijai ir Lietuvai, bet ir visai Europai“, – pridūrė Estijos vyriausybės vadovas.

Prašymai dėl finansavimo turi būti pateikti iki vasario 26 dienos, o sprendimo laukiama rudenį. Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų.