Euras Lietuvoje: daugiau gavome ar praradome?

Anot viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ direktoriaus Kęstučio Kupšio, vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos visuomenės dėl euro įvedimo prarado daugiau nei gavo ir prognozuotos naudos jie nepajus ir kitais metais.

Ar dėl kylančių kainų galima kaltinti eurą?

Paklaustas, kuo euro įvedimas buvo naudingas Lietuvai, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad dabar paprasta lyginti algas, kainas ir pan.: „Yra net tokia interneto svetainė, kur, įvedus šalies pavadinimą, kiekvienas gali pasižiūrėti, kokios pagrindinių prekių ir paslaugų, nekilnojamojo turto kainos, kokie atlyginimai. Euras naudingas ir žmonėms, kurie keliauja.“

Pasak R. Lazutkos, finansinis stabilumas nepasikeitė. „Litas taip pat buvo susietas su euru. Neatsirado ir kažkokių naujų įsipareigojimų. Tačiau mes esame sistemoje ir, jei kažkas įvyktų, ypač Pietų Europos šalyse, esame įpareigoti išlaikyti euro stabilumą, turime prisidėti“, – aiškina ekonomistas.

A. Ufarto / BFL nuotr.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie euro naudą, tvirtina, kad yra dar vienas privalumas: „Lietuva tapo integralia euro zonos dalimi. Be to, supanašėjo palūkanų normų lygis, kitaip tariant, galime naudotis beveik tokiomis pačiomis skolinimosi sąlygomis, kaip pačios stabiliausios euro zonos valstybės. Turint omenyje, kad Lietuvos biudžeto deficitas ir anksčiau sukauptų skolų priežiūra vis dar reikalauja papildomų finansinių injekcijų, ši galimybė skolintis pigiai – tikrai vertintina.“

Gal jau laikas liautis jį kaltinti – reikia pradėti mąstyti, kokios kitos priežastys lemia kainų didėjimą. Priešingu atveju, galime imti fantazuoti apie tai, kad ir Donaldą Trumpą išrinko JAV prezidentu, nes Lietuvoje įvestas euras.

Kaip sako G. Nausėda, kainų pakilimas po euro įvedimo buvo juntamas gana smarkiai. „Manau, kad šis procesas būtų įvykęs neišvengiamai, nepaisant to, ar būtume įsivedę eurą, ar ne. Tik šis procesas įvyko šuoliškai. 2015 m. pradžioje visi suprato, kad duotas starto šūvis ir yra galimybė apvalinti kainas. Nemažai verslininkų tai ir padarė“, – teigia pašnekovas.

G. Nausėdos nuomone, kyla klausimas, ar dėl kainų Lietuvoje galima kaltinti euro įvedimą: „Gal jau laikas liautis jį kaltinti – reikia pradėti mąstyti, kokios kitos priežastys lemia kainų didėjimą. Priešingu atveju, galime imti fantazuoti apie tai, kad ir Donaldą Trumpą išrinko JAV prezidentu, nes Lietuvoje įvestas euras.“

Anot viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ direktoriaus Kęstučio Kupšio, žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas. „Pirmiausia, euro naudą pajuto labiau pasiturintys, verslą turintys piliečiai. Jie turbūt jaučia, kad pajamos padidėjo daugiau, nei paaugo kainos. Taigi jų nepavadinsi pralaimėtojais. Tačiau manau, kad trys ketvirčiai Lietuvos visuomenės dėl euro įvedimo pralaimėjo ir prarado daugiau nei gavo“, – teigia specialistas.

G. Nausėdos įsitikinimu, netikslu sakyti, kad, įvedus eurą, dėl skolinimosi kaštų mažėjimo laimėjo tik valstybė: „Žinoma, valstybės skolinimosi apimtys visai kitokios negu įmonės ar žmogaus skolinimosi. Vis dėlto perėjimas prie euro padėjo sumažinti skolinimosi kaštus ir namų ūkiams, įmonėms.“

Kaip tvirtina G. Nausėda, euras Lietuvai suteikė investicinio patrauklumo. „Nei aš, nei mano kolegos nesakėme, kad euro įvedimo privalumai pasireikš per metus. Kalbėta apie 3–5 metų laikotarpį. Reikia daugiau laiko, kad šalis apsiprastų gyventi su euru, išmoktų naudotis jo privalumais. Tuomet galima tikėtis ekonominio efekto“, – aiškina jis.

R. Lazutka teigia, kad verta imti Vokietijos pavyzdį, tačiau euro zonoje – ne tik ji: „Tai ir Graikija, Ispanija, Italija ir kt. Valstybės skolinimosi galimybės priklauso ne nuo valiutos. Žinoma, mažai šaliai euras gali turėti reikšmės, kita vertus, prisiminkime Graikiją.“

Galima kalbėti apie dvi Lietuvas

Paklaustas, kodėl žmonės taip skausmingai reaguoja į neva dėl euro kylančias kainas, R. Lazutka sako spėjantis,  kad pozityviau į euro įvedimą žiūri turtingesni žmonės ir negatyviau – mažiau turtingi žmonės: „Tie, kurie neskaičiuoja kiekvieno euro ir anksčiau neskaičiavo kiekvieno lito, už kavą mokėdami du eurus, jie nesismulkina, jiems tai nėra svarbu. O tų, kurie kiekvieną litą priversti skaičiuoti, požiūris kitoks.“

R. Lazutka pritaria, kad per paskutinius metus daug labiau išaugo pajamos pasiturinčių žmonių. „Statistiniai duomenys rodo, kad penktadalio gyventojų pajamos per paskutinius ketverius metus visai nepakito – vienam asmeniui yra 229 eurai, kaip buvo prieš ketverius metus. O turtingiausio penktadaliu pajamos yra 2 000 eurų ir per metus jos padidėjo keliais šimtus eurų. Taigi skirtumai dar didėja, todėl žmonių požiūris ir savijauta absoliučiai skiriasi. Galima kalbėti apie dvi arba dar kelias Lietuvas“, – teigia profesorius.

G. Nausėda mano, kad kartais žmonės linkę suabsoliutinti kainų kilimą: „Tikrai yra produktų, kurių kainos taip stipriai neišaugo, o kai kurios ir sumažėjo, bet niekas šito nepriima domėn. Juk net ir po pabrangimo degalai kainavo gerokai mažiau negu prieš dvejus metus. Niekas neginčija to, kad kainos kyla, bet tada klausimas, kodėl parduotuvės vis dar pilnos.“