- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausias vartotojų tyrimas rodo, kad euro įvedimas ir migruojančiųjų masė lietuviams šiais metais optimizmo neįpūtė. Kaip skelbia „The Future of Lithuania“ tyrimas, savo šeimos finansine padėtimi visiškai patenkinti yra mažiau nei dešimtadalis lietuvių. Visi kiti tapo gerokai jautresni kainai, nes sumažėjo jų perkamoji galia.
„Padidėjęs gyventojų dėmesys išlaidoms skatina ir neigiamą požiūrį į pabėgėlius imigrantus. Nors turime priimti nedidelį kiekį svetimšalių, tačiau lietuviai nenori, kad atvykėliai taptų valstybės išlaikomais asmenimis“, - sako tyrimą atlikusios kompanijos OMD Lietuva vadovas Darius Gricius.
Labiau patenkinti didmiesčių gyventojai
Lyginant šių metų rezultatus su praėjusiais metais pastebima, kad teigiamai ir neigiamai vertinančių savo finansinę padėtį žmonių skaičius beveik susilygino. Patenkintų žmonių skaičius nuo pernai metų sumažėjo 7 procentiniais punktais iki 47 proc. Tačiau savo finansine padėtimi yra nepatenkinti daugiau nei pusė (53 proc.) lietuvių.
„Labiau patenkinti savo šeimos finansine padėtimi yra sostinės gyventojai arba neturintys vaikų. Labiausiai nepatenkinti – žemas pajamas gaunantys mažų miestelių ir kaimų gyventojai“, - sako D. Gricius.
„The Future of Lithuania“ tyrimas parodė, kad išlaidas pakoregavo ir šiais metais Lietuvoje įvestas euras. Nors dauguma (88 proc.) respondentų teigia beveik pripratę prie euro, tačiau 6 iš 10 lietuvių savo išlaidas vis dar skaičiuoja litais. „Didžioji dalis tyrimo dalyvių prisipažino, kad įvedus eurą įsigyti prekių ir paslaugų gali gerokai mažiau, dėl to dalis vartotojų ėmė sekti paskui mažesnę kainą“, - sako D. Gricius.
Gauna finansinę paramą iš emigravusių artimųjų
„The Future of Lithuania“ tyrimas atskleidė, kad 77 proc. lietuvių turi emigravusių giminaičių. Nors didžioji dalis jų (59 proc.) grįžti į Lietuvą visam laikui neketina, tačiau noriai domisi jos finansine ir politine situacija, interneto pagalba nuolat bendrauja su pasilikusiais artimaisiais.
„Artimiausiu metu visam laikui sugrįžti į Lietuvą ketina tik 14 proc. emigrantų. Todėl namuose pasilikę jų giminaičiai teigia, kad specialiai dėl bendravimo su emigravusiais pradėjo naudotis virtualiais komunikacijos būdais: trečdalis bendrauja „Skype“, penktadalis per feisbuką, populiarėja pokalbiams skirtos mobiliųjų telefonų programėlės. Ypač šių techninių naujovių vartojimas auga tarp vyresnių nei 40 metų asmenų“, - teigia D. Gricius.
Patys emigrantai finansiškai remia 47 proc. Lietuvoje likusių giminaičių, dešimtadalis paramą gauna reguliariai. Keliones namo išvykusieji planuoja 1-2 kartus per metus. Trumpam sugrįžę emigrantai lankosi pas odontologą (42 proc.), profilaktiškai tikrinasi sveikatą (27 proc.), dešimtadalis naudojasi kosmetologų paslaugomis, nes ypač palankiai vertina paslaugų kokybę ir kainą.
Pabėgėliai – nelaukiami svečiai
Nors didžiąją dalį lietuvių emigruoti privertė sunki finansinė našta, tačiau pabėgėlių ir imigrantų atžvilgiu tautiečiai nusiteikę skeptiškai – 2 iš 3 respondentų juos laiko finansine našta. „Ypač neigiamai pabėgėlius vertina vyresnio amžiaus mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Pagrindinė priežastis, sukėlusi tokį nepasitenkinimą, yra ta, kad pabėgėliams bus skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto. Taip pat gyventojai baiminasi, kad pabėgėliai yra kitos kultūros ir kito tikėjimo“, - nepasitenkinimo priežastis vardija D. Gricius.
„The Future of Lithuania“ – tęstinis OMD Lietuva vykdomas tyrimų projektas, atskleidžiantis visuomenės nuotaikų kaitą, demografinius ir vertybinius pokyčius. Rezultatai formuojami iš kiekybinių tyrimų rezultatų. Kiekybinio tyrimo metu rugpjūčio-spalio mėnesiais apklausta 2322 Lietuvos 15–59 m. amžiaus interneto vartotojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse4
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...