Iš Europos Komisijos (EK) pasigirdo signalų, kad Estijos planai nuo kitų metų sausio 1-osios įsivesti eurą gali ir neišsipildyti. Vakar apie tai prabilo ekonomikos ir pinigų komisaras Olli Rehnas.

Jis pareiškė, kad EK labai atidžiai stebės šią Baltijos valstybę – įvertins Estijos biudžeto ir infliacijas rodiklius.

Tiesa, kiek anksčiau EK atstovai leido suprasti, kad ji yra linkusi uždegti Estijai ilgai lauktą žalią šviesą prisijungti prie bendros ES valiutos erdvės.

EK neneigia, kad Estija pastaruoju metu padarė įspūdingą pažangą biudžeto sektoriuje. Tačiau "Danske" banko analitikai teigia, kad dabartinėmis sąlygomis to gali būti per mažā.

"Tiek infliacijos, tiek viešųjų finansų sektoriuose Estijoje išlieka aktualus tvarumo klausimas, o Vokietijos vyriausybė ir centrinis bankas į euro zonos plėtrą dar žiūri labai skeptiškai. Abejones, ar euro zoną verta plėsti, stiprina ir pablogėjusi padėtis Graikijoje, taip pat aplinkinėse valstybėse. ES stuburą sudarančios tokios šalys, kaip Vokietija, kalbėdamos apie Graikiją pastaruoju metu vis dažniau leidžia suprasti, kad "kai kurios euro zonos valstybės elgiasi labai neatsakingai". Taigi klausti reikėtų ne to, ar Estija pasiruošusi priimti eurą, o ar euro zona yra pasiruošusi priimti Estiją ar bet kokią kitą šalį", – teigiama "Danske" banko vyriausiojo analitiko Larso Christenseno ir vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės parengtoje apžvalgoje.

Esą O.Rehno komentarai įrodo, kad euro klubas plėstis nepasiruošęs ir Baltijos valstybė gali būti paprašyta dar palaukti.

Tuo, kad šalis iki 2011 m. įsivers eurą, abejoja ir kai kurių Estijos komercinių bankų vadovai, politikai, ekonomikos ekspertai.

Analitikų teigimu, pozityvus EK atsakymas Estijai reikštų pasitikėjimo visu Baltijos regionu didėjimą, nors savaime ir neišspręstų jokių ekonominių problemų. Tačiau jei dėl euro zonos Estija gautų neigiamą atsakymą, tai pakoreguotų ne tik jos, bet ir kaimynės Latvijos bei Lietuvos reitingus. Be to, ES biurokratai veikiausiai vėl atgaivintų diskusijas dėl Estijos ir kitų Baltijos valstybių nacionalinių valiutų keitimo į eurą kurso.

Bankininkai taip pat primena, kad kitąmet Estijoje vyks prezidento ir parlamento rinkimai, tad neigiamas atsakymas greičiausiai paskatintų populizmą ekonominėje šios šalies politikoje. O tai ilgainiui esą privestų prie neprotingų sprendimų ir ūkio destabilizacijos.

Kita vertus, prognozuojama, kad jau 2014 m. į euro klubą galėtų pretenduoti visos trys Baltijos šalys. Šiuo metu jame yra 16 narių.