Sociologas: Lietuvos ir ES žmonių pagrindine problema vis dar išlieka infliacija

„Žiūrint į problemas, kurias išskiria tiek lietuviai, tiek Europos Sąjungos piliečiai, vis dar vyrauja kainų augimas – infliacija“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas sausį–vasarį atliktos apklausos rezultatus teigė M. Degutis.  

„Tiesa, Lietuvoje ta tendencija jau yra į mažėjimo pusę, nes prieš metus taip kalbančių buvo dar daugiau, šiuo metu jų šiek tiek sumažėjo“, – teigė sociologas.  

Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena iš dviejų svarbiausių šalies problemų yra infliacija, tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse ją įvardija vidutiniškai 53 proc. apklaustųjų.

Tačiau šiemet, palyginti su 2022 metais, infliaciją svarbiausia problema Lietuvoje laiko 5 procentiniais punktais mažiau žmonių, tuo metu Bendrijos mastu šis rodiklis išaugo dvylika punktų, teigiama antradienį Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje pristatytoje apklausos ataskaitoje.

Vis dėlto infliaciją kaip vieną svarbiausių problemų daugiau nei Lietuvoje įvardija Slovakijos, Vengrijos ir Kroatijos gyventojai.  

Pasak M. Degučio, infliacijos, kaip vienos pagrindinių problemų, dominavimą tarp Lietuvos ir ES piliečių lemia informacija apie ją viešojoje erdvėje bei gyventojus tiesiogiai paveikę kainų pokyčiai. 

„Kalbant apie atotrūkį tarp infliacijos svarbos vertinimo ir visų kitų problemų svarbos vertinimo, nematyčiau didelės nuostabos šioje vietoje. Pastaruoju metu viešoji erdvė turbūt buvo perpildyta kalbomis apie infliaciją. Ir ne tik viešoji erdvė perpildyta, bet ir kiekvienas nuėjęs į parduotuvę tą kainų augimo reiškinį mes labai lengvai pastebime“, – teigė M. Degutis.

„Infliacija yra tokia ir kainų augimas yra toks – jį mes matome kiekvieną dieną ir turbūt jis ir yra toks svarbus ir taip atitrūkęs nuo visų kitų (problemų – BNS)“, – kalbėjo sociologas.

Bendrą ekonominę padėtį kaip kitą svarbiausią šalies problemą nurodo 23 proc. Lietuvos apklaustųjų (ES vidurkis – 19 proc.), toliau rikiuojasi energijos tiekimas – 19 proc. (ES – 19 proc.), tarptautinė padėtis – 17 proc. (ES – 10 proc.), mokesčiai – 14 proc. (ES – 5 proc.), sveikatos apsauga – 11 proc. (ES – 14 proc.).

M. Degutis išaugusį elektros tiekimo problemos aktualumą sieja su padidėjusiomis jos kainomis.

„Tiekimas galbūt ir nebuvo problemiškas, bet kainos tiek elektros energijos, tiek kitų energijos rūšių daugeliui žmonių buvo labai problemiškas dalykas“, – teigė sociologas.

Energijos tiekimo problema kaip svarbiausia minima Čekijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje (apie 30 proc. apklaustųjų), tarptautinė padėtis – Suomijoje (25 proc.), Danijoje (23 proc.) ir Estijoje (22 proc.). Tuo metu mažiausiai respondentų šią problemą svarbia laiko Airijoje ir Slovėnijoje (po 4 proc.) bei Ispanijoje ir Portugalijoje (po 5 proc.).

M. Degutis mano, kad tarptautinė padėtį, kaip vieną svarbiausių, būtų įvardija daugiau respondentų, jei jos formuluotė apklausoje būtų buvusi tiesiogiai susieta su karu Ukrainoje.

„Tarp tų problemų, kurios vardijamos, šįkart atsirado nauja problema, naujas pasirinkimas – tarptautinė padėtis. (...) Greičiausiai, kad bent jau dalis apklaustųjų tai suprato kaip tą patį karą Ukrainoje. (...) Aš neabejoju, kad jeigu būtų klausimas formuluojamas labiau tiesiogiai, įvardijant tai kaip karą Ukrainoje, tai tie procentai būtų gerokai didesni. Galbūt šioje vietoje šiek tiek sutrukdė abstraktus įvardijimas“, – kalbėjo sociologas.

Švietimą kaip vieną iš dviejų svarbiausių problemų įvardija 7 proc. Lietuvos gyventojų (ES – 8 proc.), nedarbą, valstybės skolą ir pensijas – po 6 proc. (ES – atitinkamai 10,7 ir 9 proc.), imigraciją – 4 proc. (ES – 9 proc.), būstą – 3 proc. (ES – 8 proc.), aplinkosaugą, klimatą ir energetiką bei nusikalstamumą – po 2 proc. (ES – 14 ir 7 proc.), terorizmą – 1 proc. (ES – 1 proc.). 

Dauguma žmonių nurodė esantys patenkinti savo gyvenimu: Lietuvoje taip galvoja 77 proc., o visoje Bendrijoje – 83 proc. respondentų. Daugiausiai tokių yra Nyderlanduose, Danijoje, Airijoje ir Švedijoje (daugiau nei 95 proc.), mažiausia – Rumunijoje (58 proc.), Bulgarijoje ir Graikijoje (po 61 proc.).

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje patenkintų piliečių yra truputį daugiau nei 80 proc., Lenkijoje – 90 proc.

„Tai vis tiek yra pasitenkinimo lygmuo, kuris nebuvo stebėtas faktiškai niekada iki šiol išskyrus 2022 metus. Tai yra rodiklis (pasitenkinimo gyvenimu – BNS) aukštesnis už bet kada anksčiau matytus rodiklius ir šis rodiklis visada turėjo tendencija kilti jeigu mes palyginsime tuo, kas buvo 2004 metais“, – teigė M. Degutis. 

Kaip skelbiama ataskaitoje, šiemet, palyginti su 2022 metų žiema, kiek pagerėjo artimiausių dvylika mėnesių Lietuvos gyventojų lūkesčiai. Vis dėlto šis rodiklis išlieka toli nuo 2006 metų aukštumų. Manoma, kad tokius lūkesčius lemia skirtingos prognozės bei tebesitęsiantis karas Ukrainoje.

Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas teigė nematantis prieštaravimo tarp per pastaruosius du dešimtmečius didėjančių pasitenkinimo gyvenimu bei prastėjančių ateities lūkesčių vertinimo rodiklių. 

„Tai rodo du skirtingus dalykus. Tu gali vertinti dabartinę situaciją gerai arba atvirkščiai – blogai, bet turėti, jeigu vertini (dabartį – BNS) gerai, blogus lūkesčius dėl ateities, arba atvirkščiai – jeigu blogai vertini dabar, turėti gerus lūkesčius dėl ateities“, – teigė M. Degutis.

„Ateities lūkesčiai visada yra reliatyvus dalykas. Kuo geriau yra, turbūt tuo geriau tikiesi ir ateityje arba tuo ateities lūkesčiai darosi didesni“, – pridūrė sociologas.  

28 proc. Lietuvos bei vidutiniškai 25 proc. ES gyventojų mano, kad per artimiausius metus gyvenimas apskritai bus geresnis

Geresnės ekonominės padėties per artimiausius dvylika mėnesių tikisi 21 proc. Lietuvos bei vidutiniškai 19 proc. Bendrijos apklaustųjų. Be Lietuvos, taip manančiųjų padaugėjo Maltoje ir Bulgarijoje, tuo metu Airijoje sumažėjo 27 proc., o Švedijoje – 17 proc.

Pagerėjusios šeimos finansinės padėties per artimiausius metus tikisi 24 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 19 proc. ES gyventojų.

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 1003 piliečiai, vyresni nuo penkiolikos metų, o dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos žmonių nuomonę.