„Įmonės turi pasiūlyti įsipareigojimus, kurie atitiktų mūsų susirūpinimą, o jei jos nėra linkusios to padaryti, tuomet neturime kito pasirinkimo tik skirti joms baudą. Bauda neišsprendžia „Lietuvos geležinkelių“ sukurtos problemos ir dabar bendrovė mums turi pasiūlyti, kaip ketina nutraukti pažeidimą. Labiausiai akivaizdus sprendimas būtų geležinkelio bėgių atstatymas, tačiau yra ir kitų sprendimų“, - antradienį 14-toje Baltijos valstybių konkurencijos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. Vestager.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliams“ buvo skirta beveik 28 mln. eurų bauda, nes pasinaudodama dominuojančia padėtimi, įmonė užkirto kelią konkurencijai. EK, jos teigimu, nustatė, kad bendrovė savo klientei - „Orlen Lietuvai“ neleido pasinaudoti konkurencijos pranašumais.

„Ilgus metus naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ naudojosi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis, siųsdama savo produktus į užsienį, tačiau 2008 metais ji nusprendė pasižiūrėti, ar negalėtų gauti geresnių kainų iš Latvijos geležinkelių“, - kalbėjo eurokomisarė.

„Tačiau vietoje to, kad sureaguotų sumažindami kainas ar pasiūlydami geresnes paslaugas, „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė rasti būdą išvengti konkurencijos. Pagrindinis kelias, kuriuo „Orlen“ galėjo pasiekti Latviją, buvo išardytas ir iki šiol nėra atstatytas. „Lietuvos geležinkeliai“ nesugebėjo pateikti kitokių paaiškinimų, kodėl išardė bėgius, kaip tik tam, jog sustabdytų konkurenciją“, - sakė M. Vestager.

EK praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, ir skyrė įmonei 27,8 mln. eurų baudą. Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą - atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.

Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo.

Lietuva galėjo rasti sprendimą?

Lietuva iki paskutinės minutės turėjo galimybę rasti sprendimą, ir išvengti 28 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“, tikina už konkurenciją atsakinga eurokomisarė. Margrethe Vestager (Margaretė Vestager) nedetalizuoja, kokį sprendimą Komisija siūlė Lietuvai, tačiau tikina, kad vienas jų - geležinkelių veiklų atskyrimas.

„Iki paskutinės minutės (buvome atviri pasiūlymams - BNS), kai priėmėme sprendimą, kad nemanome, jog (Lietuva - BNS) nori ar gali išspręsti problemą, tad mes turime priimti sprendimą dėl baudos“, - spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė M. Vestager, paklausta, ar tiesa, kad dar metų pradžioje Komisija jau buvo apsisprendusi dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ .

Ji teigė negalinti detalizuoti, ką Komisija siūlė Lietuvai, tačiau teigė, jog veiklų atskyrimas būtų padėjęs ateityje išvengti konkurencijos pažeidimų.

„Teisinga sakyti, kad, išskyrus savaime suprantamą sprendimą atstatyti ruožą, kitas sprendimas yra užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje. Žinoma, norime padalinti kompaniją - kažkas dirba su bėgiais, kažkas - su traukiniais. Tačiau taip pat svarbu, kad tai yra beprecedentis veiksmas, kai norint išvengti konkurencijos, yra fiziškai pašalinama infrastruktūra“, - tikino M. Vestager.

Komisarė sakė negalinti griežtai teigti, kad Lietuvai neištaisius pažeidimo, Komisija kreiptųsi į teismą. Tačiau kaip pavyzdį ji pateikė Airiją, kuri Komisijos nurodymu nepanaikino mokesčių lengvatų „Apple“, todėl Komisija kreipėsi į teismą.

„Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas – viena galimybių

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas yra vienas būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, sako už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager).

„Šiame procese bandant surasti susitarimą buvo aptarinėjami skirtingi sprendimo būdai. Galbūt tai mano vaizduotės trūkumas, bet labiausiai akivaizdus sprendimas yra ruožo atstatymas, tačiau gali būti atrasta ir kitų sprendimo būdų. (Veiklos atskyrimas - BNS) buvo aptariamas nuo pradžių, tačiau galiausiai nepavyko surasti pakankamai tvirtų įsipareigojimų ir todėl atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje esame dabar“, - antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. Vestager.

Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus.

Anot jos, Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas nėra privalomas, siekiant panaikinti konkurencijos pažeidimą, tačiau tai yra vienas iš galimų variantų.

Eurokomisarės teigimu, sprendimą kartu su Lietuvos valdžia ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe siekta surasti nuo 2015 metų, tačiau nesutarus dėl Komisijai priimtinų įsipareigojimų, nuspręsta bendrovei skirti baudą.

„Nuo prieštaravimo pranešimo 2015 metais turėjome daug susitikimų ir diskusijų, kaip galėtume išspręsti šį klausimą ir nutraukti pažeidimą. (...) Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus“, - kalbėjo M. Vestager.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad 2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti EK baudos „Lietuvos geležinkeliams“.

„Ši byla jau seniai turėjo būti pabaigta, nuo 2008 metų ji tęsiasi, tai šitai Vyriausybei tikrai nebuvo nei laiko, nei galimybių šitą bylą spręsti, visa medžiaga, visi tyrimai buvo seniai atlikti iki Vyriausybės paskyrimo“, - tuomet žurnalistams sakė R.Masiulis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška BNS taip pat teigė, kad jam pradėjus vadovauti įmonei, pokalbių su Komisija dėl Rengės ruožo buvo nedaug. Anot jo, tuomet buvo diskutuota ir dėl bendrovės valdymo modelio.

Pasak M. Vestager, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.

M. Bartuška BNS neatmetė, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui.

M. Vestager sakė negalinti pasakyti, ar ateityje „Lietuvos geležinkeliai“ gali sulaukti ieškinių iš kompanijų, nukentėjusių dėl išardyto Rengės ruožo, tačiau pripažino, kad pagal neseniai įsigaliojusią tvarką tokia galimybė egzistuoja.

Ministras: mes prasilenkėme laike

Europos Komisijos baudos „Lietuvos geležinkeliams“ būtų buvę galima išvengti, jei Lietuva turėtų bent porą metų ir būtų parodžiusi, kaip keičiasi geležinkelių bendrovė bei jos santykiai su kaimynais, tikina susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Eurokomisarei Margrethei Vestager (Margaretė Vestager) pareiškus, kad Lietuva „iki paskutinės minutės“ turėjo galimybę ieškoti sprendimo ir išvengti baudos, R. Masiulis tikina, kad tai buvo daugiau teorinė, o ne reali galimybė, mat visi skaičiavimai ir vertinimai jau buvo atlikti.

„Byla buvo jau praktiškai baigta, analizės atliktos, mes darėme paskutinius bandymus, dar kovo mėnesį pasiūlėme atstatyti Rengės ruožą, jei tai netiko, nežinau, kas būtų“, - žurnalistams antradienį sakė R. Masiulis, kuris iki šiol vieną kartą buvo susitikęs su M. Vestager.

Anot jo, Lietuva sulaukė EK siūlymo pertvarkyti bendrovę, dabartinė geležinkelių vadovybė būtent tai ir daro, tačiau norint išvengti baudos, pritrūko laiko.

„Mes prasilenkėme laike, mes laiko turėjome tiesiog per mažai, jei dar būtų galimybė laukti ir tęsti tą bylą dar porą metų, būtume parodę kaip keičiasi bendrovė, kaip keičiasi mūsų santykiai su kaimynais, kurie yra įsiskaudinę, kurie dėl nuoskaudos, o ne dėl pačio geležinkelio fakto“, - tikino ministras.

R. Masiulis pripažįsta, kad buvusi geležinkelių vadovybė netinkamai informavo partnerius apie tai, kodėl išardytas kelias į Rengę. Anot ministro, ar ruožą reikėjo išardyti, turi spręsti techniniai ekspertai.

„Vienas yra techniniai dalykai ir jų esmė, o kitas yra jų pristatymas, ką aš turiu omeny, agresyvus ir neišmintingas elgesys, jeigu netinkamas ruožas, buvo pasirinktas netinkamas to pristatymo būdas“, - tikino ministras.

Paskutinis pasiūlymas Briuseliui – kovą

Eurokomisarei Margrethei Vestager (Margaretė Vestager) pareiškus, kad Lietuva iki paskutinės minutės galėjo išvengti 28 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“, įmonės vadovas Mantas Bartuška sako, kad paskutinį pasiūlymą dėl Rengės ruožo problemos sprendimo Lietuva pateikė kovą.

Jo teigimu, pasiūlymas apėmė išardyto ruožo atstatymą ir „tam tikrus struktūrinius“ pokyčius.

„Turėjome galimybę kartą pateikti pasiūlymą, jį pateikėme siūlydami, kaip ištaisyti tą situaciją, kad galime prisiimti įsipareigojimus atstatyti Rengės ruožą ir įgyvendinti tam tikrus struktūrinius pokyčius. Bet, matyt, tie pasiūlymai buvo nepriimtini ir Europos Komisija priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, - BNS sakė M. Bartuška.

Jo teigimu, šie pasiūlymai Komisijai pateikti kovo pabaigoje.

„Vėliau teko tik kartą susitikti ir kalbėtis žodžiu, bet jau tas įvyko rugsėjį ir iš pokalbio buvo galima įtarti, kad tikriausiai sprendimą jie jau turi, nes didelės diskusijos apie opcijas jau nebevyko“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Anksčiau jis BNS sakė, kad Komisijai buvo pasiūlyta išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklas - keleivių ir krovinių vežimą bei infrastruktūrą - į antrines įmones ir sukurti holdingą, panašų į veikiantį Vokietijoje ir Prancūzijoje. M. Bartuška praėjusią savaitę taip pat sakė, kad toks skaidymo modelis bus pasiūlytas Komisijai ir dabar, įmonė tam jau ruošiasi. 

Paklaustas, kuo kovą pateikti problemos sprendimai skyrėsi nuo ankstesnių Lietuvos pasiūlymų, M. Bartuška teigė, kad juose aiškiai buvo nurodyta, jog „Lietuvos geležinkeliai“ gali įsipareigoti atstatyti Rengės ruožą ir kalbėtis dėl struktūrinių įmonės pokyčių.

„Prie skirtos baudos yra reikalavimas atstatyti situaciją į prieš tai buvusią, o vienas iš variantų yra atstatyti ruožą arba kitos priemonės. Yra truputėlį palikta laisvės kalbėtis, bet aiškiausias supratimas yra, kad atstačius ruožą būtų atstatyta buvusi situacija“, - antradienį BNS kalbėjo M. Bartuška.

Lietuva bandys ieškoti kompromisų

Lietuva ieškos kompromisų su Briuseliu, bandydama ištaisyti padėtį po to, kai Europos Komisija už išardytus bėgius į Rengę skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą, sako premjeras. Saulius Skvernelis pripažįsta, kad Komisijos sprendimą lėmė kompromisų stoka.

„Mes tikrai ieškosime kompromisų, nes kompromisų neieškojimas privedė prie tos situacijos, kad mes turime paskirtą milžinišką baudą“, - antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.

„Anksti kalbėti“, - teigė premjeras, paklaustas, ar Lietuvai gali pavykti baudą sumažinti.