- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pristatydami ES planus dėl skaitmenio žaliojo pažymėjimo, Europos Parlamento nariai pažymi, kad šis dokumentas bus skirtas naudoti išskirtinai judėjimui tarp ES valstybių sienų atkurti. Tuo tarpu platesnę veikimo laisvę pandemijos metu įgalinantys dokumentai priimami nacionaliniu lygiu, pažymėjo parlamentarai.
Europos Parlamento liaudies partijos frakcijai priklausanti Rasa Juknevičienė teigė, kad pagrindinis žaliojo pažymėjimo tikslas, „kad ES kuo greičiau grįžtų prie laisvo judėjimo, prisitaikydama prie esamos sanitarinės situacijos“.
„Siekiama, kad žmonės vėl galėtų skraidyti lėktuvais, laisvai kirsti valstybių sienas. Kai kurioms šalims taip pat labai svarbu sezoniniai darbai, kadangi daug žmonių kirsdavo sienas dėl šios priežasties.
Galvojama, kad sertifikatas galės būti naudojamas dar šią vasarą, Europos Parlamentas (atitinkamus nutarimus – ELTA) turėtų priimti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Jau kitą savaitę vyks plenariniai posėdžiai, juose tai bus svarstoma“, – teigė ji Europos Parlamento organizuotoje konferencijoje.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad žaliasis pažymėjimas nėra skiepų pasas.
„Yra trys sertifikato tipai: vakcinacija, persirgimas ir neigiamas testas. Sertifikatas bus nemokamas, galimas naudoti popieriniu ir skaitmeniniu pavidalu. Tai nėra vakcinų pasas, (...) kadangi tai nėra tik skiepams skirtas dokumentas. Visi ES piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai, sertifikatas turės padėti veikti visiems (...)“, – tikino ji.
Anot europarlamentarės, žaliąjį pažymėjimą ES piliečiai galės gauti nepriklausomai nuo gautos vakcinos, tačiau ji turės būti registruota Europos vaistų agentūroje (EVA).
R. Juknevičienės teigimu, žaliasis pasas ir Lietuvoje planuojamas įteisinti galimybių pasas nėra tapatūs dokumentai.
„Noriu pabrėžti, kad tai yra skirtingi dokumentai, kai kalbame apie Lietuvos galimybių pasą ir šį dokumentą. Jis nebus naudojamas jokiems kitiems tikslams tik judėjimui tarp sienų. Kitus dokumentus nacionalinės valstybės gali turėti (...), tačiau jos tai turės pasitvirtinti nacionalinėje teisėje. Tai svarbu pabrėžti ir nepainioti šių dokumentų“, – akcentavo ji.
Žaliojo paso atsakingoms institucijoms teikiami asmens duomenys bus minimalūs, tikino R. Juknevičienė.
„Duomenų naudojimo proporcingumo tikslais dar vyksta konsultacijos su duomenų apsaugos institucijomis. (...) Duomenys tuose sertifikatuose turės būti labai minimalūs, skirtingai nuo PSO geltonojo skiepų paso. Duomenų nuskaitymas nebus centralizuotas, (...) tai bus vietinis duomenų nuskaitymas. Sertifikatas turės galią tol, kol PSO paskelbs pandemijos pabaigą“, – sakė ji.
Europarlamentarė pridūrė, kad ketinama svarstyti, kaip žaliojo paso koncepciją būtų galima išplėsti ir į trečiąsias šalis.
Savo ruožtu europarlamentaras Liudas Mažylis pažymėjo, kad žaliasis pasas neturėtų būti interpretuojamas kaip turistinių kelionių atvėrimo priemonė.
„Žvelgiu į šį instrumentą kaip į praktinį būdą sumažinti formalumus kertant valstybių sienas, bet ne daugiau. (...) Man šiokį tokį nerimą kelia ir europarlamentarų, ir daugelio piliečių kiek nepagrįsti į šitą žaliąjį sertifikatą sudedami lūkesčiai, esą prasidės galimybė „turistauti“. Tai nėra starterio šūvis visiems pradėti keliauti, nes visi kišenėse turėsime šiuos pasus“, – teigė jis.
L. Mažylis taip pat pabrėžė, kad apie platesnio masto imuniteto pasą kalbėti dar anksti.
„Epidemiologiniu požiūriu šio paso ne tik negalima vadinti, kaip buvo pasakyta, skiepų pasu, jo netgi drąsiai nebūtų galima vadinti imuniteto pasu, kol nėra aišku, kaip vienas ar kitas skiepas veikia nuo viruso atmainų, kiek apskritai imunitetas galioja persirgus, ir ar pasiskiepijus tas imunitetas išlieka“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys Juozas Olekas teigė manąs, kad prasmingiau būtų sujungiant žaliąjį pasą su galimais nacionaliniu lygmeniu taikomais ir asmenų veiklą įgalinančiais dokumentais.
„Pritariu kolegų nuomonei, kad šitas žaliasis pažymėjimas yra kuriamas kaip lengvesnio judėjimo Europoje (įrankis – ELTA), bet manau, kad juo lygiai taip pat galėtų pasinaudoti ir šalys narės viduje. Tą, ką dabar girdžiu apie galimybių pasą, mažai kuo skiriasi, ir galbūt, užuot leidus pinigus investuojant į savo galimybių pasą, o po to į europinį žaliąjį pasą, gal mums reikėtų labiau sujungti pajėgumus ir paspartinti, kad tai būtų vienas dokumentas, kuriuo galėtų pasinaudoti ir surasti tokią vietą kur panaudoti“, – pažymėjo jis.
Europos Parlamento „Atnaujinkime Europą“ frakcijos narys Petras Auštrevičius savo ruožtu teigė, kad žaliojo paso plane įžvelgiama tam tikrų rizikų.
„Grupė remia žaliąjį pasą kaip galimybę su tam tikru patikimumu ir tikrumu judėti ir kirsti valstybių sienas ar užsiimti kita veikla. Kitaip tariant, tai reikalingas sprendimas. Visgi pasiūlymas, kaip jis yra pateiktas, turi tam tikrų vis dar ginčytinų vietų“, – sakė jis.
P. Auštrevičius pažymi, kad pagal dabar numatytą reguliavimą ES šalys narys galėtų skirtingu lygiu pripažinti ir vertinti žaliąjį pasą.
„Pirmiausia šis pasas vienaip ar kitaip galios 180 dienų, nes manoma, kad turi būti tam tikras vakcinavimo patikimumo periodas ir nežinia, kaip vakcinos veiks (...).
Taip pat nėra aišku, ar iš tiesų kitos (ES – ELTA) valstybės pripažins šį pasą. Labai aiškiai pasakyta, kad valstybės narės turės teisę ir su šiuo pasu atvykusiems iš kitos valstybės taikyti ir karantino, ir izoliavimo, ir papildomo testo reikalavimą. Kyla klausimas, ar tai yra žaliasis pasas, ar fikcija? Jei nebus visiško pasitikėjimo tarp valstybių narių, tai tebus dar vienas dokumentas, kuris neveiks kitose valstybėse“, – sakė jis.
Anot P. Auštrevičiaus, vis dar neaišku dėl COVID-19 testų finansavimo.
„Kyla klausimas, ar testai bus valstybės apmokami, kiek tokių bus testų? Nes kai kas siūlo vieną testą per savaitę, kai kas – vieną testą per mėnesį (...). Neaišku, kaip pasielgs valstybės. (...) Suprantu, kad šio atsakymo Lietuvoje taip pat dar neturime“, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pandemiją nemokėjote „Sodrai“ už PSD? Jums dar siūloma viena išeitis
Antradienis buvo paskutinė diena savarankiškai dirbantiems atsiskaityti „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jeigu nemokėjo už jį per pandemiją. ...
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų13
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...