- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar apie 360 mln. eurų, penktadienį pranešė Komisija. Lėšos skirtos iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką projektui skirti finansavimą 686,7 mln. eurų vertės projektams, tačiau skirta lėšų apie 127 mln. eurų darbams. ES skiria 85 proc. darbų vertės finansavimą – šiuo atveju tai yra 108 mln. eurų, likusią dalį skiria valstybė.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašė projektui skirti lėšų beveik 1,5 mlrd. eurų vertės darbams. EK patvirtino finansavimą maždaug 420 mln. eurų vertės darbams.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovės, veikloms, kurioms nebuvo skirtas finansavimas šio šaukimo metu, lėšų bus prašoma vėliau – naujas kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį.
„Rail Baltica” projektas išlieka prioritetu. Tai patvirtina faktas, kad projektas pateko tarp trijų transporto infrastruktūros plėtros projektų, užsitikrinusių didžiausią ES skiriamų lėšų dalį šiame ES paramos skyrimo etape“, – BNS sakė LTG atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė.
„Rail Baltica“ plėtra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateko tarp 135 transporto infrastruktūros projektų, kuriems bus suteiktos Europos Sąjungos dotacijos.
„Skiriame 5,4 mlrd. eurų projektams visoje Europoje, kuriais bus pagerintos trūkstamos infrastruktūros jungtys, transportas taps tvaresnis ir veiksmingesnis, padidės sauga ir sąveikumas, taip pat bus kuriamos darbo vietos“, – EK pranešime teigė už transportą atsakinga narė Adina Valean.
Komisija 135 projektus atrinko iš 399 paraiškų. Teigiama, kad patvirtinti projektai Slovakijoje ir Lenkijoje palengvins prekių vežimą tarp Europos ir Ukrainos, o tai aktualu dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
„Tokie projektai, kaip geležinkelio ir kelių perkrovimo terminalo Haniskoje prie Košicės atnaujinimas, dar labiau pagerins mūsų jungtis su Ukraina“, – sako A. Valean.
Lietuvoje jau pradėtos ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos statybos. Ruožui jau skirta 257 mln. eurų ES paramos.
Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Katastrofiškai trūksta troleibusų ir autobusų vairuotojų: svarsto mažinti amžiaus kartelę11
Vilniaus viešasis transportas skelbia, kad jiems labai trūksta tiek troleibusų, tiek autobusų vairuotojų. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Vilniaus viešojo transporto generaliniu direktoriumi Dariumi Aleknavičiumi. ...
-
Siūlo uždrausti skatinti dalyvauti internetinėse loterijose
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiantį draudimą nepilnamečiams dalyvauti loterijose siūloma papildyti dar vienu apribojimu – draudimu skatinti dalyvauti internetinėse loterijose. ...
-
Švedijoje elektra kainuoja dvigubai pigiau nei pas mus: ką daryti, kad Lietuvoje ji atpigtų?23
Ar švedai ir norvegai jaučia energetikos krizę, kuri Lietuvoje dar daugiau žmonių gali nustumti už skurdo ribos? Lietuvoje elektros kainos – vienos didžiausių istorijoje. Švedijoje elektra kainuoja dvigubai pigiau. LNK žurnalistų p...
-
EK atstovė: sankcijos nedraudžia mokėjimų už geležinkelių paslaugas
Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, Europos Komisijos atstovė sako, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudži...
-
Prezidentas susitikime su VERT pirmininku: tegul vartotojai atlieka savo pasirinkimą laisvai8
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi. Pokalbyje buvo aptarta padėtis elektros rinkoje, jos liberalizavimo procesas, vartotojų interesų gynimas. ...
-
Oro linijos verkia dėl nuostolių: gali nelikti kompensacijų už neįvykusį skrydį?
Chaosas pasaulio oro uostuose šią vasarą gali būti ir naudingas – bent jau keleivių piniginei, pvz., jei lėktuvas vėluoja daugiau nei tris valandas, pagal galiojančias ES taisykles keleiviui priklauso kompensacija ir ji gali siekti net iki ...
-
R. Pocius neatmeta „Perlo Energijos“ bankroto tikimybės
Ketvirtadienį su šalies prezidentu susitikęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako neatmetantis tikimybės, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ gali bankrutuoti, todėl vart...
-
Patarėjas: valstybė galėtų kompensuoti iki 150 kWh, siūlo neversti pasirašyti sutarčių1
Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas. Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, trečiojo elektros rinkos liberali...
-
V. Poderys trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą reiktų pratęsti1
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorius Virgilijus Poderys mano, kad trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigą reiktų nukelti ir suteikti daugiau laiko jame dalyvaujantiems vartotojams. Šiuo metu jį baigti planuojama gruodžio ...
-
Lietuvos energetikos agentūra: trečiojo etapo vartotojai aktyviai renkasi elektros tiekėją
Trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti turintys vartotojai aktyviai renkasi tiekėją, nors dar keliasdešimt tūkstančių vartotojų iš ankstesnių liberalizavimo etapų likę garantiniame t...