- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar apie 360 mln. eurų, penktadienį pranešė Komisija. Lėšos skirtos iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką projektui skirti finansavimą 686,7 mln. eurų vertės projektams, tačiau skirta lėšų apie 127 mln. eurų darbams. ES skiria 85 proc. darbų vertės finansavimą – šiuo atveju tai yra 108 mln. eurų, likusią dalį skiria valstybė.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašė projektui skirti lėšų beveik 1,5 mlrd. eurų vertės darbams. EK patvirtino finansavimą maždaug 420 mln. eurų vertės darbams.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovės, veikloms, kurioms nebuvo skirtas finansavimas šio šaukimo metu, lėšų bus prašoma vėliau – naujas kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį.
„Rail Baltica” projektas išlieka prioritetu. Tai patvirtina faktas, kad projektas pateko tarp trijų transporto infrastruktūros plėtros projektų, užsitikrinusių didžiausią ES skiriamų lėšų dalį šiame ES paramos skyrimo etape“, – BNS sakė LTG atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė.
„Rail Baltica“ plėtra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateko tarp 135 transporto infrastruktūros projektų, kuriems bus suteiktos Europos Sąjungos dotacijos.
„Skiriame 5,4 mlrd. eurų projektams visoje Europoje, kuriais bus pagerintos trūkstamos infrastruktūros jungtys, transportas taps tvaresnis ir veiksmingesnis, padidės sauga ir sąveikumas, taip pat bus kuriamos darbo vietos“, – EK pranešime teigė už transportą atsakinga narė Adina Valean.
Komisija 135 projektus atrinko iš 399 paraiškų. Teigiama, kad patvirtinti projektai Slovakijoje ir Lenkijoje palengvins prekių vežimą tarp Europos ir Ukrainos, o tai aktualu dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
„Tokie projektai, kaip geležinkelio ir kelių perkrovimo terminalo Haniskoje prie Košicės atnaujinimas, dar labiau pagerins mūsų jungtis su Ukraina“, – sako A. Valean.
Lietuvoje jau pradėtos ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos statybos. Ruožui jau skirta 257 mln. eurų ES paramos.
Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...