Finansinis raštingumas apima skirtingus įpročius ir įgūdžius: pasiruošimą, planavimą, atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir skirtingų priemonių analizę. Todėl tai išlieka kertiniu ugdymo aspektu, apie kurį turėtų būti nuolat kalbama kiekvienoje šeimoje. Žinoma, vien teorinių pamokų neužtenka, nes mažieji mokosi stebėdami tėvų pavyzdį: renkantis pirkinius, planuojant šeimos ateitį ar įgyvendinant ilgalaikius finansinius tikslus. Todėl šis laikotarpis yra puiki galimybė praktiškai aptarti svarbiausias finansines pamokas, kartu planuoti bendrą vaikų biudžetą ir ruoštis jų savarankiškam gyvenimui“, – pastebi finansų ekspertė Indrė Krasovskė ir dalijasi svarbiausiais vaikų finansinio raštingumo patarimais.
Biudžetą planuokite kartu
Pirkimą paverskite praktine biudžeto planavimo pamoka. Drauge su vaikais sudarykite sąrašą, kokių daiktų jiems labiausiai prireiks mokykloje. Dar geriau – padėkite surašyti tik dalį plano ir palikite vietos, kurią užpildyti galėtų patys vaikai. Specialiai pamirškite ką nors svarbaus, pavyzdžiui, piešimo reikmenis, ir duokite vaikui pačiam išsiaiškinti, ko sąraše trūksta.
Ne mažiau svarbus aspektas – kainų palyginimas. Renkantis produktus svarbu ne tik daikto kokybė, patogumas, bet ir geriausias kainos pasiūlymas. Todėl kartu peržvelkite kainų leidinius ar mokyklinių prekių reklamas ir nuspręskite, kurie prekybininkų pasiūlymai atliepia geriausią kainos ir kokybės santykį. Tai yra puiki proga priminti vaikui apie kasdienio taupymo svarbą.
Rinkdamiesi būtinas prekes, aptarkite visus įmanomus būdus, kaip būtų galima išvengti permokėjimo už jas. Leiskite vaikams išrinkti tuos pačius produktus didžiausią nuolaidą siūlančiose parduotuvėse.
Indrė Krasovskė / Organizatorių nuotr.
Dažniausia apsipirkimo klaida
Sezoniškas stambesnių prekių pirkimas suteikia galimybę aptarti ne tik mažiesiems būdingą klaidą. Nors teorinę taupymo svarbą supranta kiekvienas, praktiniai rezultatai mėnesio pabaigoje ne visada džiugina ir pačius tėvus. Todėl išankstinis pirkinių planavimas ir šio plano laikymasis turėtų priminti apie impulsyvių pirkinių daromą žalą bendram šeimos biudžetui.
Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji daugumą svarbiausių prekių turėtų įsigyti vengdami emocijų, racionaliai įvertindami konkrečios prekės būtinybę ir kainą.
Kiekvienam pažįstamas vaizdas: viduryje prekybos centro verkiantis vaikas, nes tėvai atsisakė nupirkti naujausią žaislą ar saldumyną. Kad to pavyktų išvengti, kartu su vaiku kalbėkite apie poreikių ir norų skirtį.
Reikmėms priskirkite išlaidas maistui, pastogei, drabužiams, o norams tokias nebūtinas prekes kaip žaislus ar kitas pramogas. Priminkite vaikams, kad siekis įsigyti brangesnį ar naujesnį daiktą savaime neblogas, tačiau, kad tai būtų galima atlikti, pirmiausia reikia pasirūpinti visais svarbiausiais poreikiais.
Finansinis raštingumas apima skirtingus įpročius ir įgūdžius: pasiruošimą, planavimą, atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir skirtingų priemonių analizę.
Taupymas – ilgalaikis procesas
Pasidžiaugus naujais pirkiniais derėtų aptarti rezultatus. Susėskite kartu su vaikais ir peržiūrėkite pirkinių kvitus, padiskutuokite, kaip sekėsi surasti norimus daiktus. Ar išleistų prekių suma viršijo biudžetą, ar pavyko sutaupyti?
Šie klausimai turėtų paskatinti diskusijas apie ilgalaikio taupymo svarbą šeimoje. Atžaloms reikėtų priminti, kad finansinės šeimos galimybės ne visada leis įsigyti norimą prekę, todėl didesniam pirkiniui derėtų taupyti iš anksto.
Išsiaiškinkite vaiko prioritetus, ateities norus ir kartu sudarykite ilgalaikių tikslų sąrašą. Tai vaikams turėtų būti puiki paskata žiūrėti į savo finansinę ateitį ir nuosekliai jai ruoštis: taupyti savo dienpinigius siekiant įsigyti norimą daiktą.
Be to, pirmaisiais mokslo metų mėnesiais mažieji netrukus rinksis daugelį popamokinių veiklų – būrelius ir kitus užsiėmimus. Iš anksto pasitarkite su vaiku, ką jis norės lankyti, kokių finansinių išteklių tai pareikalaus.
Galvoti apie vaikų ateitį
Išsikėlus svarbiausius finansinius tikslus, patartina pinigus ne kaupti, bet įdarbinti – investuoti. Pavyzdžiui, stabilias pajamas gaunantys tėvai vis dažniau atidaro atskirą investavimo sąskaitą, kurioje kaupia pinigus vaikų vardu. Vaikų gerovės sąskaita leidžia nemokamai ir patogiai investuoti ir pasiekti dviženklę grąžą kiekvienais metais.
Sakoma, kad investuoti reikia pradėti kuo anksčiau, kad būtų galima išnaudoti visą sudėtinių palūkanų potencialą. Investavimas, palyginti su taupymu, ne tik leidžia gauti didesnę grąžą, bet ir yra dar viena papildoma edukacijos vaikams dalis.
Pasirinkimas investuoti, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, yra susijęs su rizika. Praeities grąžos rezultatai nenumato ir nelemia ateities pasiekimų. Dėl to kiekvienas investuotojas privalo atidžiai susipažinti su visomis investicinių projektų sąlygomis, platformų veikla ir kita būtina informacija.
Reikia daugiau dėmesio
Mokyti vaikus finansinio raštingumo nuo mažų dienų, įtraukti juos į šeimos finansų planavimą, daugiau dėmesio tam skirti ugdymo procese – tai Vaikų tarybos suformuluoti pasiūlymai ugdymo įstaigoms, tėvams ir visai visuomenei. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė sako, kad vaikams mokytis ir juos mokyti finansinio raštingumo yra ne mažiau svarbu, nei išmokti skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Šios atsakomybės, pasak jos, turėtų imtis suaugusieji – tėvai, mokytojai. „Siekiant ugdyti šiuolaikišką ir intelektualią jaunąją kartą, kuri ateityje mokėtų išmintingai valdyti savo finansus, jau nuo mažų dienų reikėtų atlikti finansinio raštingumo namų darbus tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose. Tėvams svarbu kalbėtis su savo vaikais apie pinigus, jų vertę, formuoti reikiamus įpročius rodant asmeninį pavyzdį, kaip pinigus galima užsidirbti ir kaip juos prasmingai panaudoti“, – sako Tarnybos vadovė. Jai pritaria ir VVTAĮT narė Aurora Degesytė. Ji atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams vaikams ypač reikia daugiau žinių ir praktinių užsiėmimų, padėsiančių suprasti pinigų vertę ir išmokti asmeninių finansų valdymo.
Naujausi komentarai