- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tuoj pradėsime paskutinį 2021-ųjų mėnesį ir metas pasižiūrėti, kas verslas ir dirbančiųjų rinkoje buvo labai gerai, o kas gali ir šiek tiek neraminti, informuoja LNK. Apie visas tendencijas pasakoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
– Norėtųsi pradėti nuo gerų žinių. Klokite, kas fantastiško įvyko 2021 metais ir kuo mes pagaliau galime pasidžiaugti?
– Gerai tai, kad mes iš pandemijos išlipome visiškai sausi, galima sakyti. Apart kelių verslų sektorių, kurie susidūrė su problemomis – viešbučiai, maitinimas ir kt. Visas linkęs verslas gauna milžiniškas lėšas iš eksporto. Tiek paslaugos, tiek prekės iš Lietuvos plaukia rekordinėmis apimtimis. Maža to, gyventojai neperka tiek daug prekių, kiek pirkdavo galbūt prieš gerą dešimtmetį. Ir tai reiškia, kad balansas, pinigų pritekėjimas į Lietuvą yra rekordinis. Jau vien 2020 metais tas skaičius buvo geresnis negu Vokietijos, lyginant su ekonomika. Pinigų Lietuvoje tikrai yra ir jų pakaks ir kitiems metams vystyti verslus.
– Mums iš 2019 metų nuosmukio pavyko išbristi sausiems?
Vienareikšmiškai situacija stabilizuosis. Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų, bet kad po penkerių ar dešimties metų bus geriau – tai faktas.
– Vienareikšmiškai taip. Mes esame aukščiau ir ko gero, kad kitais metais kilsime dar aukščiau.
– Bet kitais metais mes tikrai kilsime aukščiau paslaugų ir prekių kainomis. Infliacija, augantys kaštai neabejotinai prislėgs įmones ir galbūt netgi atsilieps galutiniam vartotojui. Kokios jūsų prognozės, kada pajusime, kad viskas brangsta? Nes jau dabar 8 proc. – kainų augimas pastebimas turbūt kiekvieno kišenei.
– Manau, kad mes pastebėjome ir pastebėsime, nes metų pabaigoje nenustebčiau, kad infliacija ir į 10 proc. įlips. Šiuo atveju verslui taip pat bus iššūkių rimtų. Kas blogesnio, jeigu reikėtų pasakyti, tai iš tiesų yra brangstančios žaliavos. Lygiagrečiai atpigo euras, žaliavos yra prekiaujamos doleriais ir mums reikia daugiau eurų nupirkti tas pačias žaliavas. Didėja atlyginimais, kas yra gerai žmonėms, bet verslui yra kaštai. Perkeliat kainas vartotojams ne visai taip seksis, kaip vyko šiais metais.
Marius Dubnikovas. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.
– Elektra, dujos, šildymas. Natūralu, kad viskas brangs. Gamybos įmonėms tai irgi turėtų gana aštriai atsiliepti.
– Turime gerų pavyzdžių. Trąšų gamykla „Achema“ netgi sustabdė dalį gamybos dėl to, kad nebeapsimoka tiesiog gaminti produkcijos ir tenka laukti, kad atpigs dujos.
– Ką tokioms įmonėms galite pasiūlyti? Koks sėkmės receptas, kaip išgyventi infliacijos ir augančių kaštų laikotarpį? Ir ar realu, kad situacija ateityje galėtų stabilizuotis?
– Vienareikšmiškai situacija stabilizuosis. Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų, bet kad po penkerių ar dešimties metų bus geriau – tai faktas.
Tikėtina, kad visi, kas nori dirbti, šiai dienai gali gauti darbą ir jeigu nori pasididinti atlyginimą, tikrai gali tai daryti arba keisti darbą ir tokiu būdu didintis atlyginimą.
– Apie atlyginimus ir nedarbo lygį. Kaip mes atrodome Europos kontekste su savo nedarbu?
– Su nedarbu atrodome pakankamai gerai, mes esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Tikėtina, kad visi, kas nori dirbti, šiai dienai gali gauti darbą ir jeigu nori pasididinti atlyginimą, tikrai gali tai daryti arba keisti darbą ir tokiu būdu didintis atlyginimą.
– Kodėl būtent dabar? Kodėl dabar tokios palankios sąlygos?
– Grįžtame prie to, kad pinigų yra labai daug. Ir kad tuos pinigus įveiklinti, įdarbinti reikia labai daug pastangų tiek iš verslo, tiek iš žmonių. Tai šiandien, kai yra aukšti rodikliai - kainų rodikliai, infliacijos rodikliai, dabar vis dar galima užsidirbti, tik reikia būti greitam.
– Ir vis dar labai didelis darbuotojų trūkumas. Dalis darbdavių bando prisivilioti net ir premijomis. Galbūt net ir tai galėtų parodyti, kad darbuotojas darbo rinkoje šiandien yra gal net ir stipresnioji pusė, ar ne?
– Aš matau vieną riziką verslui: išlaikyti darbuotojus dabar, esamoje padėtyje. Bet kitas dalykas – darbo rankų trūksta ne tik Lietuvoje, bet visur. Pavyzdžiui, Vokietijoje nedarbas siekia vos daugiau nei tris procentus. Tai reiškia, kad jeigu koronaviruso aplinka šiek tiek pagerės, tai Lietuvos verslas turės konkuruoti dėl specialistų ne tik tarpusavyje, bet labai didelė tikimybė, kad noras važiuoti dirbti į užsienį bus padidintas.
Plačiau – vaizdo įraše:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės9
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...