Jungtines Valstijas krečianti finansų krizė toliau grasina Europos bankams. Vakar islandai nacionalizavo jau antrą didžiausią šalies banką. Tokios naujienos toliau smukdo akcijų rinkas.

Islandija suskubo gelbėti savo šalies finansų sektorių nuo visiško kracho. Vakar šios šalies finansų priežiūros institucija pranešė perimanti antrą pagal dydį šalies banką "Landsbanki".

Dar pirmadienį Islandijos premjeras Geiras H.Haarde'as kreipėsi į gyventojus ir pripažino, kad valstybė susidūrė su labai rimtais ekonominiais ir finansiniais sunkumais. Vyriausybė parlamentui įteikė planą, kaip galima stabilizuoti padėtį ir išgelbėti visą bankininkystės sektorių. Pirmadienio naktį parlamentas priėmė reikalingus teisės aktus, tačiau analitikai sako, kad susigriebta per vėlai.

Islandija jau praėjusią savaitę buvo priversta iš dalies nacionalizuoti didžiausią banką "Glitnir" ir išleisti naują įstatymą, suteikiantį vyriausybei teisę reguliuoti bankininkystės sektorių. Po tokių naujienų Islandijos krona prarado penktadalį savo vertės euro atžvilgiu.

Islandijos centrinis bankas pasiskubino pranešti, kad Rusija suteiks 4 mlrd. eurų paskolą. Tačiau Rusijos finansų ministerija vakar popiet teigė, kad derybos dar tebevyksta. Pagal ankstesnį Islandijos centrinio banko išplatintą pranešimą, tokios paskolos trukmė – ketveri metai, kaina "LIBOR plius" 0,3–0,5 proc.

"Šis kreditas gerokai papildys Islandijos tarptautines oficialiąsias atsargas ir sustiprins kroną", – vylėsi Islandijos bankas.

Naujienos, kad vis daugiau Europos bankų susiduria su finansiniais sunkumais, žinoma, nepridėjo optimizmo ir pasaulio akcijų rinkoms. Investicinio banko "Finasta" analitikų teigimu, investuotojai netiki, kad valdžios veiksmai padės pakeisti padėtį bankų sektoriuje. Todėl toliau krenta tiek JAV, tiek Europos akcijų rinkų indeksai.
Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) taip pat jau antrą dieną iš eilės intensyviai krinta, o investuotojų nuotaikos negerėja. OMXV indeksas sumenko 7,98 proc. iki 266,17 procentinio punkto ribos. Daugiau kaip po 10 proc. krito 13-os įmonių akcijų kaina.

Tiesa, prekybos pagrindinėse Europos biržose pradžioje dauguma Europos akcijų rinkų indeksų kilo sužinojus, kad mažinama Australijos bazinė palūkanų norma. Šis žingsnis įkvėpė vilties, kad šio banko pavyzdžiu gali pasekti ir kiti bankai. Tačiau vėliau, pingant bankų akcijoms, visų pagrindinių regiono akcijų biržų indeksai vėl pasuko žemyn. "Royal Bank of Scotland" akcijų kursas krito net 30 proc., "Barclays" – 9,3 proc., "Deutsche Bank" – 10,5 proc. Užvakar smarkiai kritęs Rusijos RTS indeksas vykstant prekybai pakilo 3,93 proc., daugiausia kylant atpigusių "Gazprom", "Lukoil" ir "Rosneft" akcijų kursams.

Specialisto komentaras

Mindaugas Vaičiulis, finansų konsultavimo bendrovės "AIM invest" prezidentas

Manau, kad geras naujienas investuotojams pateikė Australijos centrinis bankas, sumažinęs bazinių palūkanų normą vienu procentu, iki 6 proc. ribos. Tai, žinoma, sukėlė vilčių, kad galbūt ir JAV, Europos bei Japonijos centriniai bankai ryšis tokiam žingsniui. Tačiau padėtis pasaulio finansų rinkose dar nėra gera. Investuotojams vertėtų ne panikuoti, o šiek tiek palaukti. Anksčiau ar vėliau finansinis klimatas pagerės ir akcijų vertė vėl pradės kilti. Tačiau šiandien sunku pasakyti, ar jau pasiekėme dugną. Tai lems naujienos. Deja, matome, kad bankų likvidumo virusas iš JAV persimetė į Europą. Per pastarąsias dvi savaites įvykiai klostėsi labai greitai. Gali būti, kad Europoje atsiras daugiau bankų, kuriems iškilę sunkumai taps nepakeliami. Tai veikia ir investuotojų nuotaikas. Vargu ar šiemet akcijų rinkos atsigaus ir pradės kilti. Tačiau svarbiausia, kad ir Europos šalių vyriausybės, ir centriniai bankai yra pasiruošę padėti mažesniems bankams. Taigi anksčiau ar vėliau rūpesčiai bus išspręsti. O apie šios krizės priežastis, ko gera, kalbės ne tik analitikai, bet ir istorikai. Manau, kad nepagrįstas optimizmas lydėjo ir investuotojus, kurie ėmė paskolas ir pirko vertybinius popierius, ir skolintojus, t. y. bankus, ir kitas finansines institucijas, kurios neįvertino rizikos.