Pereiti į pagrindinį turinį

Finansų ekspertė O. Bložienė: taupant pasitenkinimo reikia išlaukti

Žmonės labiausiai bijo netekti darbo ir neapmokėti sąskaitų, o šią problemą sprendžia dar kita problema – skolomis, kurias paskui vėluoja atiduoti, LRT TELEVIZIJAI teigia asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė. Pasak jos, skubant kažką įsigyti, pasiduodama greitam malonumui, o taupymui, kuris daug naudingesnis, reikia kantrybės.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė / Š. Mažeikos / BFL nuotr.

„Leisti pinigus yra labai lengva, o taupyti – priešingai. Be to, leidžiant ir taupant pinigus, žmogų aplanko labai skirtingos emocijos: leisdami pinigus jaučiame pasitenkinimą, kad kažką įsigijome, o taupant pasitenkinimas ateina tik po laiko. Taupyti ir sulaukti rezultato reikia mokytis“, – tikina  finansų ekspertė.

Keliolikos metų patirtį darbo banke turinti O. Bložienė teigia, kad taupyti pinigus svarbu ir tam, kad sugebėtume atsispirti dominuojančiai vartotojiškai visuomenei ir pasijaustume saugesni: „Žmonės labiausiai bijo netekti darbo, kad negalės apmokėti savo kasdienių įsipareigojimų, kad susidurs su skolomis. Taupymas ir nuolatinio rezervo  turėjimas padeda žmonėms jaustis saugesniems.“

Anot pašnekovės, lietuviai daug drąsiau ir daugiau skolinasi, bet taip pat ir gerokai vėluoja tas skolas atiduoti. „Sunkiausiai išsimokėti sekasi jaunuoliams iki 24 metų. Jiems paskolos suteikiamos lengvai, o pinigai uždirbami ne taip paprastai“, – pabrėžia O. Bložienė.

Kita vertus, taupyti be tikslo – neprasminga,  tačiau jaunuolių noras įsigyti nuosavą būstą turėtų būti gerai apgalvotas: „Apsvarstykite, ar jau tikrai atėjo laikas keliasdešimčiai tarnystės bankui metų. Aš nemanau, kad jaunas žmogus turėtų anksti įsigyti savo būstą – prisirišti prie vieno objekto, turėti rimtų finansinių įsipareigojimų ir mažiau pinigų skirti pasaulio pažinimui.“

Pasak finansininkės, lietuviai labai nori, kad jiems priklausytų kažkas apčiuopiamo – 97 proc. Lietuvos gyventojų siekia įsigyti nekilnojamojo turto, o 90 proc. jį turi.

Pati O. Bložienė teigia, kad atsakingą požiūrį į darbą ir pinigus išugdė tėvai: „Kartu su tėvais ir sese Beata mes dirbdavome šiltnamiuose, daržuose. Tada supratau, kad pinigai iš niekur neateina ir juos pirma reikia užsidirbti, kad galėtum išleisti. Kai, būdama 18 metų, iš Kėdainių atvykau į Vilnių, iš karto įsidarbinau ir nuo to laiko taupau.“

Net ir dabar už šeimos verslo finansus atsakinga O. Bložienė dalį pinigų pasilieka ateičiai. „Kiekvieną mėnesį nuo vaikų gimimo atsidedu nedideles sumas pinigų, kad, sulaukus 18 metų, jiems būtų lengviau pradėti savarankišką gyvenimą.“

Daugiau – laidos įraše.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų