- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti – jos augimas sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais. 2024–2025 metais BVP turėtų augti po 3 proc. per metus.
Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, ketvirtadienį pranešė ministerija.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą karo Ukrainoje ir energetinio šoko akivaizdoje. Nepaisant iššūkių, šalies ūkio plėtra turėtų tęstis tiek šiemet, tiek ir kitais metais.
„Atsispiriant nuo stiprios darbo rinkos padėties, darbo užmokesčio augimo projekcijas šiems metams peržiūrėjome į viršų – atlyginimų augimas bus reikšmingas ir viršys 13 proc. Atsižvelgiant į energijos ir maisto produktų kainų dinamiką tarptautinėse rinkose, taip pat į viršų peržiūrėtos ir infliacijos projekcijos. Numatome, kad šiemet itin aukštas kainų augimas 2023 metais turėtų lėtėti iki 6 proc.“, – pranešime sakė ministrė.
Šių metų vidutinė metinė infliacija šalyje turėtų būti 15,8 proc. – 6 punktais daugiau nei skaičiuota kovo mėnesį. Infliacijos pikas bus pasiektas šiemet, o 2023 metais ji smuks iki 6 proc. 2024–2025 metais, jei energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacija turėtų priartėti prie 2 proc.
Numatoma, kad šiemet atlyginimų augimas sieks 13,2 proc. iki 1788,6 euro (iki mokesčių), 2023 metais augs 8,4 proc., 2024-2025 metais – po 5 proc. Kitų metų dydžiui įtakos turės Vyriausybės sprendimai dėl MMA ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio.
Tuo metu nedarbo lygio augimo nesitikima nei šiemet, nei 2023 metais. Šiemet užimtų gyventojų skaičius augs 0,7 proc., vėlesniais metais – neaugs arba kiek smuks, o nedarbas tiek šiemet, tiek kitais metais sieks 7 proc., o 2025 metais smuks iki 6,4 proc.
Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas šiemet sumažės 2,5 proc. (kovą planuotas 6 proc. smukimas), o 2023–2025 metais vidutiniškai augs apie 3,4 proc., o importas - šiemet smuks 1,2 proc., vėliau augs apie 4 proc.
Karo Ukrainoje sukelta geopolitinė įtampa, spartus žaliavų brangimas, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir itin padidėjęs neapibrėžtumas apsunkins projektų įgyvendinimą, todėl investicijos Lietuvoje šiemet neaugs taip sparčiai, kaip pernai (7 proc.) ar pirmąjį šių metų ketvirtį (5,4 proc.) – manoma, kad augimas sieks 3,2 proc. (kovą – 2,5 proc ), o 2023–2025 metais – apie 5,2 proc.
Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas didės labiau nei manyta kovą (2,1 proc.) ir sieks 2,5 proc., o 2023–2025 metais augs vidutiniškai 3,3 proc.
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, numatoma, šiemet augs 0,5 proc., o 2023-2025 metais – po 0 proc.
Vis dėlto, pasak ministerijos, esama tikimybės, kad pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis į blogąją arba gerąją pusę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...