Stiprinant valdžios sektoriaus finansus ir skatinant šalies ūkio augimą, Finansų ministerija siūlo kaupti atsargas sunkmečiui.

Jos būtų naudojamos, pasikartojus ekonominei krizei, valstybės funkcijoms finansuoti arba kaip veiksnys, palengvinantis derybas su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų.

Finansų ministerija tokiu būdu siūlo pertvarkyti biudžeto rengimo ir vykdymo sistemą. Ministerija parengė ir teikia svarstyti Stabilizuojančios biudžeto politikos įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų projektų paketą.

Tai numato pernai gegužę Vyriausybės patvirtinta Valstybės iždo atsargų sunkmečiu įstatymo koncepcija.„Pervedimai atsargoms būtų tvirtinami biudžete kaip asignavimai, taigi, tai būtų tarsi “biudžeto išlaidos", nors iš tiesų - atidėjimai blogesniems laikams.

Projekte apibrėžta, kaip apskaičiuojama suma: bendru atveju ji turi atitikti rekomenduojamą balanso pagerėjimo skaičių. Jeigu ūkiui gresia infliacinis spaudimas, tokiu atveju pervedimus skaičiuojant atsižvelgiama į tai, kiek „kaitimo“ pajamų reikėtų atidėti, tam kad tas spaudimas būtų sumažintas", - BNS sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, akivaizdu, kad pervedimai nebūtų daromi paties sunkmečio laikotarpiu. Todėl įstatymas orientuotas į ilgos trukmės perspektyvą.

„Mūsų nuomone, to reikia todėl, kad įstatymuose surašytos taisyklės geriau užtikrina mokesčių mokėtojų interesus - ikikrizinė elgsena Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse buvo iš esmės skirtinga: iš ūkio kaitimo gaunamos biudžetų pajamos Lietuvoje buvo skiriamos nuolatinėms išlaidoms finansuoti, taip dar labiau skatinant infliaciją ir einamosios sąskaitos deficitą. Tuo tarpu atėjus krizei apsinuogino milžiniškas deficitas“, - kalbėjo finansų ministrė.

Anot jos, valstybės, kurios perkaitimo metu pajamas kaupė, nors ir turėjo priimti išlaidas mažinančių ar mokesčius didinančių sprendimų, tai galėjo padaryti nuosaikiau ir nuosekliau, o jų skola praktiškai nepadidėjo - nedideliam deficitui finansuoti buvo naudojamos santaupos.

„Galima tikėtis, kad pamokos yra išmoktos, ir ateityje Lietuvos politikai sava valia kauptų tam tikrą rezervą sunkmečiui, jeigu ūkio būklė ir finansinės galimybės leistų, o gal net reikalautų tai daryti. Tačiau atmintis trumpa ir gali atsitikti priešingai. Kadangi “trumparegiškas gerumas„ galiausiai tampa mokesčių mokėtojų problema, siūlomos taisyklės, kurios leistų mokesčių mokėtojų lūkesčius apsaugoti“, - sakė I.Šimonytė.

Šiuo metu Lietuvoje nenumatyta galimybė kaupti atsargas sunkmečiui. Garantuoti stabilų valstybės funkcijų finansavimą bandyta, patyrus Rusijos krizės padarinius, tačiau tuometinis teisinis Stabilizavimo fondo reglamentavimas pasirodė esąs praktiškai netinkamas. Tarkime, fondo valdyme negali dalyvauti finansų rinkas puikiai išmanantys specialistai.

Pavyzdžiui, prieš 2008 metų krizę sukaupti valstybės iždo rezervai Estijoje sudarė apie 10 proc., Bulgarijoje – apie 13 proc. BVP.Lietuvoje Stabilizavimo fondas niekada neviršijo 2,6 proc. BVP. Jo dalis BVP ūkio kaitimo laikotarpiu nuolat mažėjo ir 2008 metų pradžioje sudarė tik 0,9 proc., iš jų apie 0,4 procentinio punkto jau buvo panaudota skoloms grąžinti, o ne sukaupti neliečiamas atsargas išskirtiniams įvykiams.

Be to, Stabilizavimo fondas nėra apsaugotas nuo politinių ciklų. Jo lėšos, ūkiui augant, nebuvo neliečiamos ir pelningai investuojamos bei saugomos iki laikotarpio po 2014 metų, kai pradės augti „Sodros“ deficitas.

Stabilizavimo fondas prieš 2008 metų rinkimus į Seimą buvo panaudotas pensijoms didinti, todėl „Sodros“ rezervas 2008 metų pabaigoje sumažėjo beveik 1,5 mlrd. litų iki 509 mln. litų, fondo atsargos rezervas - daugiau nei 1,6 mlrd. litų, o jo įsiskolinimas buvo 152,6 mln. litų.2007 metų pabaigoje „Sodros“ rezervai buvo padidėję iki 1,995 mlrd. litų, iš jų 1,459 mlrd. litų - atsargos rezervas.

Prasidėjus sunkmečiui, Stabilizavimo fondo lėšos nebuvo išleistos ūkiui palaikyti, jo lėšų likutis 2007 metų pabaigoje buvo 754 mln. litų, 2008 metų pabaigoje - 1,03 mlrd. litų, o 2009 metų pabaigoje - 1,54 mlrd. litų, iš jų skoloms grąžinti buvo skrita 515 mln. litų.Jei parengtas įstatymas bus priimtas, bus aiškūs rezervo kaupimo šaltiniai, teisiškai reglamentuotas sukauptų lėšų investavimas, apskaita ir kontrolė, lėšų grąžinimas į valstybės iždą sunkmečiu. Fondo lėšas tvarkytų institucija, kuri jas investuotų be jokių nurodymų, įskaitant ir ES institucijas.