Finansų ministras: lošėjo kortelė nuo lošimų atribos negalinčius sustoti

Tačiau Lietuvos atsakingo lošimų verslo (ALVA) vadovas abejoja, kad ji veiks efektyviai dėl didelės nelegalios lošimų rinkos.

„Tai bendras profilis (lošiančio žmogaus – BNS), kuris egzistuotų informacinėje sistemoje ir visos lošimų bendrovės turėtų tą informaciją, žinotų, kiek ir kokį lošimo limitą jau yra pasiekęs žmogus ir jį sustabdytų nuo tolimesnio lošimo“, – penktadienį LRT radijui teigė Kristupas Vaitiekūnas.

Pasak jo, dabar ne visiems lošėjams patiems pavyksta kontroliuoti situaciją.

„Dabar tiesiog užsidedi limitą, paloši vienoj bendrovėje, pasieki jį, pereini į kitą bendrovę, net nereikia niekur išeiti iš namų, jeigu lošiama nuotoliu, gali toliau sėkmingai lošti. Ir tokiu būdu atsiranda tas spraga, kai tie žmonės, kurie tikrai prašo pagalbos, kad jiems būtų apribota ta galimybė lošimo, paskui ją patys ir apeina, apimti to nesustabdomo noro lošti“, – kalbėjo ministras.

K. Vaitiekūno teigimu, šią informacinę sistemą administruotų Lošimų priežiūros tarnyba: „Ir iš jų serverių ateitų ta informacija (lošimo bendrovei – BNS), kad lošėjas jau yra pasiekęs limitą – ir visiškai nesvarbu, kurioje bendrovėje jis bandytų lošti, jau jam būtų neleidžiama“

Anot ministro, tokios tvarkos pageidauja ir savęs nekontroliuojantys lošėjai.  

„Tai yra tai, ko tie žmonės nori – tie probleminiai lošėjai, kuriems lošimas yra liga, jie to nori, bet tiesiog dabartinė sistema to nepatenkina. Žmogus, apimtas tos lošimo aistros, kai jau negali sustoti, persijungia iš vienos bendrovės lošimo puslapio į kitą ir gali toliau lošti. Čia šitą spragą ir užtaisys“, – kalbėjo ministras.

ALVA vadovas Mindaugas Ardišauskas lošėjo kortelės įvedimą palaiko – ji sumažintų probleminių lošėjų, tačiau jis abejoja, kad ji veiks efektyviai dėl didelės nelegalios rinkos.  

„Efektas gali būti žymiai mažesnis negu siekiama. Yra nelegalių lošimų didžiulis mastas. Jeigu ribojate prieigą prie legalių lošimų, o iš esmės tai yra ribojimas, tai klausimas tada, o kaip elgiasi vartotojas? Tai jis turi visas galimybes tiesiog pasukti nelegalios pasiūlos link, jeigu šita priemonė (kortelė  numato ribojimų – BNS) jam pasirodys nepriimtina, varžanti jo asmenines finansines laisves“, – LRT radijui kalbėjo M. Ardišauskas.

Jis tikino, jog nelegalūs lošimai Lietuvoje užima trečdalį rinkos.  

Tuo metu K. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad nelegalių lošimų dalis nėra didelė.  

„Jų populiarumas nėra labai didelis, nes lošėjai irgi nenori lošti tuose nelegaliose platformose, jos ne visada yra saugios ir kitos yra dar problemos. Antžeminių lošimų, tokių, kur nueini į kazino lošti ar automatai stovėtų nelegalūs, iš viso nėra ir čia mums labai padeda, tarp kitko, pati rinka labai žiūri į šitą, nenori tų nelegalių konkurentų“, – sakė ministras.

K. Vaitiekūnas taip pat skaičiuoja, kad virtualios kortelės sistema valstybei kainuos apie kelis šimtus tūkstančių. Gyventojams kortelė nieko nekainuos.

BNS rašė, kad Finansų ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius, privalės turėti tokią kortelę. Pasak ministerijos, tai leis registruoti lošėjo įmokas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama vienoje, ar skirtingose bendrovėse.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027 metų gegužės, o lošėjo kortelė būtų įvedama nuo 2029 metų sausio. Anot ministerijos, kortelės įgyvendinimas yra sudėtingas, todėl tam numatomas pereinamasis laikotarpis.