Ministro teigimu, gynybai kitąmet bus skirta ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,5 mlrd. eurų.

„Ne mažiau penkių procentų. Mes visada kalbame apie gynybą iš tos pusės, kiek tai procentų yra, bet turbūt svarbiau apie poreikius šnekėti. Tie poreikiai turės būti atliepti“, – interviu BNS sakė 42 metų politikas, iki tol ėjęs viceministro pareigas. 

Komentuodamas dalies politikų kalbas apie naują mokestį bankams, K. Vaitiekūnas sako, jog jų dar labiau apmokestinti nereikėtų. Vis dėlto jis nedrįsta žadėti, kad mokesčiai bankams tikrai nedidės ateityje – tai, anot ministro, priklausys nuo geopolitinės situacijos.

„Garantuoti kažką, prisižadėti, kad nedarysi kažko – žiūrėkime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename, tai jeigu mūsų kaimynai iš Rytų pažadės, kad neturi jokių kėslų čia, tai galima tada gal pažadėti ir kad bankams mokestis nedidės“, – kalbėjo naujasis finansų ministras.

Be kita ko, K. Vaitiekūno teigimu, dar svarstoma, kaip elgtis su dyzelino akcizo didinimu nuo sausio – galutinis sprendimas bus priimtas po konsultacijų su politikais, nes jo nedidinant valstybė prarastų apie 100 mln. eurų pajamų.

Kitos svarbios interviu temos:

* Išlyga dėl papildomų 1,5 proc. BVP išlaidų gynybai 2026 metais pasinaudoti nebebus galima;

* Nuo komentarų apie „Ignitis grupės“ problemas ministras susilaiko, nes nėra pakankamai įsigilinęs;

* Žada, jog minimali alga nuo sausio didės 11 proc. iki 1153 eurų;

* Kol kas neplanuojama nuo sausio didinti akcizų tabakui ir alkoholiui.

– Premjerė Inga Ruginienė yra apibūdinusi jus kaip nelabai patogų finansų ministrą, esą su jumis bus tikrai labai sunku derėtis, jūs netaškysit valstybės pinigų. Dabar, kaip suprantu, pats intensyviausias biudžeto formavimo etapas – papasakokite, ar tas procesas koks nors kitoks šiemet? Kuo išsiskirs 2026-ųjų metų biudžetas ir jo rengimas?

– Mes, kaip naujai pradėjusi eiti pareigas Vyriausybė, iš tiesų pradėjom eit pačiu karščiausiu metu ir čia kritom stačia galva į biudžeto rengimo etapą. Tai to laiko turime ganėtinai nedaug, nes, berods spalio 17 dieną jis turi būt pateiktas Seimui. Taip, iš tiesų to laiko nėra išsamioms diskusijoms ir deryboms, kai labiau įprasta praktika, kai yra deramasi su kiekviena ministerija atskirai – ministrė pirmininkė ir Finansų ministerija bendrauja su kiekviena iš ministerijų ir tariasi, derasi, bando suderėti visiems priimtiną, tinkamą kompromisą.

Tai mes šito komforto neturime, todėl tos derybos vyksta šiek tiek pagreitintai, bandom visi vienu metu sėsti prie stalo, ieškoti kompromisų, išsakyti savo didžiausius prioritetus, išskirti iš programos savo skaudulius ir visa tai sutalpinti biudžete, kuris,deja, yra labai ribotas.

–  Tai kur karščiausias taškas? Ar gynyba, ar pensijos, ar viešojo sektoriaus, medikų atlyginimai, ar dar kažkas kita?

– Žinoma, kad gynyba yra tikrai didelis iššūkis ne tik kariškiams, kurie turi pasirengti galimam šalies gynimui, bet taip pat ir finansistams, kurie turi užtikrinti stabilų, pakankamą ir tikrai nemažą pinigų srautą į šalies gynybą. Iš tiesų tai yra iššūkis, bet manau, kad visi kartu susidorosim.

– Tai kiek kitais metais numatoma gynybai? 5,25 proc. bendrojo vidaus produkto, ar peržengs 5 proc., ar dar ne?

– Ne mažiau penkių procentų. Mes visada kalbam apie gynybą iš tos pusės, kiek tai procentų yra, bet turbūt svarbiau apie poreikius šnekėti. Tie poreikiai turės būti atliepti. Be abejo, turime suprast, kad mes dalinam Lietuvos biudžetą, ne Lenkijos biudžetą.

– Bet biudžete atsispindės ne visi tie pinigai, kaip suprantu. Be to, turime europinę išlygą laikinai iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto viršyti deficitą, jeigu papildomos išlaidos skiriamos tik gynybai.

– Taip, iš tiesų ta išlyga, vadinamas escape clause, yra 1,5 procento nuo bendro vidaus produkto, bet jį mes jau esame išnaudoję ir nebebus ta išlyga antrą kartą pasinaudota.

– Šiais metais mes jau išnaudojom ją?

– 2025 metais mes ją esam išnaudoję.

– Ir jau 2026 metais nebegalim naudoti?

– Ne, nebegalim. Be to, šita išlyga koreliuojasi ne su deficitu, bet su išlaidų augimu. Čia yra naujas Europos Sąjungos fiskalinis reguliavimas, kad šalių narių išlaidos augtų nustatytu tempu ir galima pasinaudot šita išlyga. Tai mes jau ją esam pasinaudoję.

– Tai gynybos finansavimas kitais metais biudžeto eilutėse irgi augs, kaip suprantu. Ar jūs galite pasakyti, kokia tai bus suma arba procentinė išraiška?

– Aš atmintinai neatsimenu, tas skaičius šiek tiek dar keičiasi, bet jeigu 5 proc. nuo BVP, nuo 85 milijardų, tai tarp keturių su puse ir penkių milijardų, bet tikrai čia galiu suklysti.

– Bet dalis bus skolintų lėšų, teisingai?

– Be abejo. Valstybė nemažai skolinasi, bet tai turbūt yra normali praktika visose Vakarų valstybėse, kad biudžetas finansuojamas ir skolintomis lėšomis.

– Ar tame krepšelyje jau bus europiniai pinigai iš tų daugiau nei šešių milijardų eurų paskolų, kuriuos EK planuoja skirti Lietuvai pagal naują 150 mlrd. eurų finansinės paramos programą gynybai stiprinti?

– Dabar aš tiksliai neatsakysiu, bet tikrai tuo mechanizmu ketiname pasinaudot, nes jis suteikia geresnes skolinimosi sąlygas. Tai jis bus panaudotas, tiktai kada ir kaip, dar turbūt atsakyt anksti.

– Bet ar kitais metais jau jūs planuojat panaudoti?

– Nenoriu jūsų suklaidinti.

– Ką galėtumėt pasakyti apie mokesčius formuojant kitų metų biudžetą? Buvo kalbama apie gyventojų pajamų mokesčio žemės ūkio veiklai korekcijas, taip pat apie akcizą dyzelinui, kad galbūt stabdysite jo didinimą, na, ir tas neaiškus bankų mokestis. Galbūt jau jums dabar aiškiau dėl šio mokesčio?

– Tai visų pirma dėl gyventojų pajamų mokesčio – taip, iš tiesų bus sutvarkyta ta ūkininkų lengvata taip, kad ji galiotų tik ūkininkams ir tik iš žemės ūkio veiklos. Šiuo metu Seime yra, berods, pateiktas pakeitimas – pateikė, jeigu nesumeluosiu, tie patys Seimo nariai, kurie ir teikė anksčiau.

Dėl akcizų politikos, taip, iš tiesų tai yra vienas iš Vyriausybės programos punktų, kad bus laikinai pristabdytas, bet turbūt dėl to, kiek galėtų būti pristabdyta, ar išvis bus pristabdyta, mes sutarsime turbūt su koalicine taryba ir premjere, nes vis dėlto tas sustabdymas valstybei šiek tiek kainuos ir tarp visų prioritetų reikės pasirinkti. Kai vasarą buvom atlikę analizę tos situacijos su akcizu, tai iš tiesų išsikristalizavome tris kryptis, kur galima judėt. Viena kryptis – nieko nekeisti, kita kryptis – galbūt pristabdyti dalies didėjimą laikinai ir kita – atsukti atgal. Nė vienas iš tų variantų nėra geras, nes tiesiog buvo šiek tiek per greitai jis padidintas ir dabar tą klaidą ištaisyti gana sunku. Tai visi trys variantai turi savo privalumų ir savų minusų

– Ar jūs kalbėsitės su premjere, su politikais tik dėl dyzelino akcizo, ar dėl...

– Tik dėl dyzelino.

– Kokį kelią pasirinkti iš tų trijų variantų?

– Būtent taip, nes tas atsispindės biudžete ir tos išlaidos (netekimai – BNS) pakankamai ženklios.

– Kiek netektų biudžetas, jeigu nedidintumėte akcizo nuo sausio?

– Jeigu nuspręstume sustoti dėl abiejų dalių – tiek CO2 dedamosios, tiek akcizo – tai būtų apie 100 milijonų.

– Tai didelė suma.

– Didelė suma, reikšminga suma.

– Bet, kita vertus, toliau turbūt didės akcizai tabakui, alkoholiui?

– Kol kas dar šito nesam į šitą biudžetą įtraukę. Nėra numatoma, kad nuo kitų metų jie didėtų. Nebuvo tokio plano, bet kadangi programoj tas yra, tai galbūt bus sugrįžta. Dabar ganėtinai didelė ta skuba yra, tai tiesiog kai kurių klausimų – tas pats galioja ir bankų mokesčiui – tikrai ne šiais metais prie to klausimo dirbsime, jeigu švis dirbsime, nes toks mokestis kaip jau ir taikomas.

– Jūs esame minėjęs – tai indėlių draudimo įnašas?

– Taip, indėlių draudimas, bet tai principas absoliučiai toks pat, tai klausimas – ar tai draudimas, ar tai mokestis. Bet bankai tai mato vis tiek kaip sąnaudas. Tai iš tiesų sėsim, diskutuosim, bet ne viskas per naktį pasidaro ir dabar patys pirmieji darbai – tai vis dėlto biudžetas.

– Bijau suklysti – Estija ar kuri kita šalis ketina didinti bankų pelno mokestį?

– Man atrodo, tai Lenkija. Jie planuoja didinti iki 30 proc., tiesa, planuoja tai laikinai padaryti ir paskui lyg galėtų po truputį mažėti ir nusistovėt šiek tiek aukštesniam lygyje negu dabar. Bet kai mokesčius padidini, paskui dažnai grįžti būna ganėtinai sunku. Ką rodo ir mūsų pavyzdys su dyzelino akcizu – jeigu padarai tam tikrą klaidelę, paskui ją taisyti gana sunku.

– Tai, jūsų nuomone, nereikėtų bankų daugiau apmokestinti šiuo metu?

– Ne, šiuo metu bankų, mano nuomone, apmokestint daugiau nereikėtų, jie ir taip moka padidintą pelno mokestį. Visos įmonės didesnės nuo kitų metų mokės 17 proc. mokestį, o bankai mokės penkiais procentiniais punktais didesnį – tai yra 22 procentus.

Jeigu žiūrėt Vyriausybės programą, tai apie kapitalo rinkas yra tikrai ne vienas punktas – tai yra, kad kapitalo rinkos, tame tarpe ir bankų sektorius, turi būti plėtojamas, mes norime didesnės konkurencijos, geresnių finansavimo sąlygų. Tai pagrindinė kryptis ir turėtų būti šita. Papildomas bankų apmokestinimas (...) tiesiog gultų ant vartotojų pečių, o ne ant bankų.

– Dar patikslinu – ar tai reiškia, kad per šios Vyriausybės kadenciją jūs nesiūlysite didinti jokių mokesčių bankams?

– Garantuoti kažką, prisižadėti, kad nedarysi kažko – žiūrėkime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename, tai jeigu mūsų kaimynai iš Rytų pažadės, kad neturi jokių kėslų čia, tai galima tada gal pažadėti ir kad bankams mokestis nedidės.

Bet kai manęs dažnai paklausia, o kaip dėl didinimo senų, tai atsakymas susiveda į tokį labai neramų geopolitinį laikotarpį...

– Jūs esat sakęs, kad durys nėra uždarytos jau esamų mokesčių didinimui ateityje. Ar tai reiškia, kad jeigu reikės dėl gynybos finansavimo ar dėl kažkokių kitų strateginių tikslų, tai gali būti pokyčių?

– Dėl naujų mokesčių, tai punktas programoje ganėtinai konkretus yra, kad nauji mokesčiai nebus įvedami. Bet kai manęs dažnai paklausia, o kaip dėl didinimo senų, tai atsakymas susiveda į tokį labai neramų geopolitinį laikotarpį...

– Esate prisipažinęs, kad prisidėjote prie to, jog Vyriausybės programoje neliktų lengvatinio PVM vaisiams ir daržovėms, bet dabar vėl iškilo diskusija dėl PVM mažinimo būtiniausiems maisto produktams, kadangi jį iki 12 proc. mažina Latvija, Lenkijoje jis yra 5 procentai. Tai kaip jūs atstovėsite, jeigu politikai, tikėtina, vėl teiks tokius siūlymus?

– Šita iniciatyva vėl atgijo, bet ji turbūt niekad mirusi nebuvo, visada yra tas noras sumažinti PVM ir kainas, bet esam ne vieną pavyzdį išsinagrinėję ministerijoj, turime ir galime politikams pateikti, kad tai yra ne pagalba žmonėms, o pagalba prekybininkams. Tai tikrai mes prieš pasisakome ir tokių iniciatyvų tikrai nepalaikysime.

– Grįžtant prie biudžeto – kaip atrodys jo išlaidos apskritai? Ar jau galima įvardyti, kiek jos didės, pavyzdžiui, skaičiuojant pajamas iš naujų mokesčių?

– Biudžetas turi atitikti naujas fiskalinio tvarumo taisykles, tai reiškia, kad kitais metais jo išlaidos negali didėti daugiau nei 5,5 proc. (palyginti su šiais metais – BNS), 5,2 proc., tiksliau, bet yra dar tam tikra išlyga, kuria galima pasinaudoti.

– Ar galite, pavyzdžiui, pasakyti, ar medikų atlyginimai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didės kitais metais?

– Sudėtingą klausimą uždavėte (...). Dar šiek tiek ankstyvas iš tikrųjų etapas, bet manau, kad atlyginimai didės, nes mūsų rengiamuose ekonominės raidos scenarijuose, atsimenu, kitais metais yra numatomas ganėtinai spartus atlyginimų augimas Lietuvoje, tai, be abejo, tai apima ir viešąjį sektorių, ne tik privatų.

– Bet jis bus mažesnis pagal prognozes ekonomistų negu iki šiol.

– Šiais metais, man atrodo, turėjome šiek tiek greitesnį atlyginimų augimą negu prognozuota, ir kitais metais vis dar numatomas labai spartus augimas – apie 8 proc., tai išties yra daug.

– Ar jūs įskaičiuojate į 2026 metų biudžetą didesnį PVM, pavyzdžiui, dėl to, kad žmonės išsiims iš pensijų fondų pinigų ir tos galbūt milijardinės sumos gali padidint vartojimą ir PVM surinkimą?

– Prognozės šitos yra kalkuliuojamos. Mes girdime ir tai, kas viešoj erdvėj yra, kiek žmonių galėtų atsiimti. Bet turbūt į biudžetą kalkuliuojama šiek tiek atsargiau, nes vis dėlto tą numatyt gan sunku – kiek tiksliai žmonių atsiims ir kokią sumą, ir kam jie išleis, bet, be abejo, kad tai yra kalkuliuojama ir numatomas didesnis PVM surinkimas.

– Dar noriu grįžti prie gynybos klausimų. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis yra sakęs, kad dėl oro gynybos stiprinimo šią savaitę susės Krašto apsaugos ir Finansų ministerijų vadovai ir svarstys, kaip tuos pinigus paskirstyti, kada bus mokami tam tikri avansai ir taip toliau. Čia kalbama apie tuos 500 milijonų oro gynybai. Ar jau įvyko toks susitikimas? Galbūt jūs galit ką nors pasakyti?

– Taip, susitikimas įvyko, bet įvyks ir ateity dar.

– Tuos 500 milijonų eurų norima iš europinių pinigų paimti ar tai bus biudžetiniai pinigai?

– Kol kas negaliu pasakyti. Kol kas buvo tik pirmas susitikimas, išdėstytas matymas, poreikis ir tikrai viskas ankstyvam procese.

– Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra minėjęs, kad norint 100 proc. užtikrinti šalies oro erdvės saugumą reikėtų tam skirti bent apie 10 proc. BVP. Kokia jūsų vizija, ar kada nors Lietuva galėtų sau tai leisti?

– Sunku pasakyti (...). Turbūt 10 proc. BVP pyrago atriekti per metus ir skirti kažkokiai vienai karybos sričiai, tai būtų labai kraštutinis atvejis, neduok Dieve, jei reikėtų prie tokio pereiti iš tiesų. Bet jeigu tą sumą kažkaip akumuliuot per daug metų, tai po truputį gynybą stiprinti būtina. Aš nesu generolas ir nenoriu būti, juo labiau nenoriu būti sofos generolu, bet oro gynybos svarbą turbūt dabar suprantame visi.

– Dar turiu klausimą dėl „Igničio“. Jūs jau daug kartų pasisakėte apie privačių investuotojų akcijų išpirkimą, jūs tam nelinkęs pritarti, tai nebeklausiu. Šią savaitę pasirodė užsienio ekspertų išvados dėl pirmojo „Ignitis grupės“ vystomo vėjo parko Baltijos jūroje. Energetikos ministras Vaičiūnas sakė, kad jos pagrįstos, ragina bendrovę atsakingai planuoti projekto finansus. Ar jūs apie tai kalbėjote su „Igničio“ vadovais?

– Ne, kol kas nesame kalbėję, bet galiu tiktai paantrint energetikos ministrui šioj šioje vietoje. Berods, ir Valstybės kontrolė audituoja šitą projektą.

– Jūs laukiate dar Valstybės kontrolės išvados?

– Taip, bet iš esmės tai nėra dabar prioritetinis darbas, į kurį galima būtų labai sukoncentruoti, nes iš tiesų biudžeto formavimo procesas yra ganėtinai spartus ir intensyvus ir tiesiog visas dėmesys dabar tenai

– Buvęs premjeras Gintautas Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius, o ir prezidentas yra išsakę priekaištų „Ignitis grupei“ dėl šito projekto ir buvo kalbama, kad rudenį tarsi turėtų rinktis įmonės valdyba ir spręsti dėl vadovo. Kokia jūsų pozicija dėl to?

– Man turbūt reikėtų geriau, labiau įsigilinti į tai, kad galėčiau kalbėti ar kažkokią poziciją turėti (...). Kaip mūsų programoje parašyta, tie projektai turėtų būti finansiškai naudingi Lietuvos žmonėms.

– O kas turėtų kompensuoti tuos 30 milijonų eurų, kurie jau išleisti, jeigu, tarkime, toliau brangsta projektas arba nepavyksta jo įgyvendinti? Buvusi prezidento patarėja Irena Segalovičienė, dabar valstybės kontrolierė, taip pat kėlė šį klausimą.

– Žinokit, tikrai negaliu atsakyti į šitą klausimą šituo metu, nes nesu taip įsigilinęs.

– Dar noriu paklausti apie minimalios mėnesio algos didinimą nuo sausio. Jūs esat užsiminęs, kad, tikėtina, ji bus didinama iki 1153 eurų.

– Taip, manau, kad tai yra galutinis skaičius – 11,1 proc., berods, augimas.

– Ačiū jums labai.