- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei džiaugiantis, kad Lietuva sulaukia vis daugiau startuolių, veikiančių finansų technologijų („fintech“) sektoriuje, LRT Tyrimų skyrius nustatė, kad nemenką dalį jų temdo prastos reputacijos šešėlis.
LRT Tyrimų skyrius antradienį skelbia patikrinęs „fintech“ įmones, veikiančias mokėjimų srityje. Iš viso Lietuvos bankas elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų licencijų yra išdavęs 88 bendrovėms. Daugiau kaip 50 – užsienio kapitalo.
Apie trečdalis užsieniečių įsteigtų įmonių susijusios su lengvatinio apmokestinimo zonomis (ofšorais). Kelios bendrovės susijusios su sukčiavimu kaltintais asmenimis arba iš jų užsienyje yra atimtos licencijos.
Vienos lietuviško kapitalo įmonės akcininkas turi bendrą verslą su „Putino sąraše“ esančiu oligarchu. Jie kartu vysto bendrą projektą su Rusijos valdžios valdomu banku „Sberbank“.
Kaip skelbia LRT, prieš dvejus metus elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavusi bendrovė „Neo Finance“ per akcininkus yra susijusi su Rusijos oligarchu Aleksandru Mamutu. Dešimtadalį „Neo Finance“ akcijų valdantis Rusijos pilietis Grigorijus Gurevičius į bendrovės veiklą įsitraukė šiai jau gavus licenciją iš Lietuvos banko.
Vieši Rusijos bendrovių registrai rodo, kad G. Gurevičiaus pagrindinė veikla – informacinių technologijų įmonė „UCS“, Rusijoje veikianti daugiau kaip 20 metų. Ši bendrovė turi ir padalinį Lietuvoje – „UCS Baltic“.
G. Gurevičius nėra vienintelis rusiško „UCS“ akcininkas. Kitą pusę valdo viena didžiausių Rusijos žiniasklaidos, technologijų ir elektronikos grupių „Rambler&Co“. Jos vadovas ir savininkas – vienas stambiausių Rusijos oligarchų A. Mamutas. Jis JAV tarnybų buvo įvardintas kaip artimas Kremliaus aplinkai ir įtrauktas į vadinamąjį „Putino sąrašą“.
FNNT mato grėsmę, kad yra sukurtas platus ofšorų tinklas, ir įspėja, kad Lietuvoje veikia įtartini asmenys su neaiškios kilmės pinigais, kuriems užsienyje durys yra uždaromos.
Lietuvos „fintech“ sektoriuje veikia daugiau kaip 170 bendrovių. Kovą devynios valstybės institucijos pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo valdyti rizikas „fintech“ srityje. Lietuva siekia tapti rizikų valdymo kompetencijų centru.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus17
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...