Vilniuje ir Kaune planus statyti atliekų deginimo gamyklas puoselėjanti bendrovė "Fortum" pristatoma kaip šilumą didmiesčiuose atpiginsianti išganytoja. Tačiau Klaipėda, kur gamykla jau veikia, moka daugiau nei Šiauliai ar Panevėžys, o nuo dujomis šildomo Vilniaus uostamiestį skiria vos 1,5 cento.

Apgavo net Prezidentę?

2008-ųjų pabaigoje–2009-aisiais, kai Klaipėdoje buvo dėliojami paskutiniai sutarties su suomių vyriausybės valdoma "Fortum Heat Lietuva" akcentai, tuometis miesto meras Rimantas Taraškevičius pateikė ir preliminarius specialistų skaičiavimus: esą, šilumos kaina miestiečiams nuo 20,5 cento už 1 kWh galėtų sumažėti iki 13–15 centų.

Dabar tokie pažadai atrodo juokingi: nors sausį, palyginti su pernai, Klaipėdoje šilumos kaina nepadidėjo, jos kilovatvalandė vis dėlto kainuoja ne 13–15, o 24,9 cento. Nepaisant šio fakto, atliekų deginimo gamyklų projektams Vilniuje ir Kaune besiskinant kelią naudojami tie patys argumentai: gamyklų reikia, kad šiluma būtų pigesnė.

2013-ųjų gegužės viduryje, kai "Fortum Heat Lietuva" uostamiestyje oficialiai atidarė termofikacinę elektrinę, gražių žodžių negailėjo ir pati šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Klaipėdą ji įvardijo kaip pavyzdį kitiems didmiesčiams, nesunku nuspėti kuriems – Kaunui ir Vilniui.

"Tai iš tiesų pavydėtinas pavyzdys kitų miestų merams. Tai reiškia ne tik pigesnę šilumą, bet ir daug mažesnę priklausomybę nuo dujų monopolio bei sveiką konkurenciją tarp šilumos gamintojų, ko taip trūksta Lietuvoje", – tuomet sakė šalies vadovė.

Tačiau ir šios Prezidentės viltys neišsipildė ar bent jau kainų scenarijus buvo gerokai pesimistiškesnis nei prognozuota.

Sąlygas diktuoja "Fortum"

"Klaipėdos energijos" atstovų teigimu, 2013-aisiais didžiąją dalį šilumos pagamino būtent nepriklausomi tiekėjai. O tuo, jog esminę įtaką galutinei uostamiesčio šilumos kainai daro "Fortum Heat Lietuva", nesunku įsitikinti pažvelgus į lapkričio mėnesio "Klaipėdos energijos" šilumos supirkimo kvotas: daugiau nei 62 proc. (arba 38 880 MWh) iš nepriklausomų tiekėjų "Klaipėdos energijos" superkamos šilumos kiekio (jis siekia 62 228 MWh) tiekia būtent suomių bendrovė.

Tačiau Klaipėda su 24,9 cento už 1 kWh kaina šių metų sausį iš penkių didžiųjų miestų labiausiai lenkia tik Kauną (čia šiluma pabrango nuo 28,08 iki 28,13 cento už 1 kWh). Už Vilniaus, kuriame šiluma pabrango nuo 26,44 cento už 1 kWh 2013-ųjų gruodį iki 26,54 cento šių metų sausį, kainą Klaipėdos kaina mažesnė tik 1,64 cento.

Šiaulių ir Klaipėdos šilumos kainos beveik lygios – Šiauliuose nuo praėjusių metų pabaigos šilumos kaina pakilo nuo 24,95 iki 25,14 cento už 1 kWh. Absoliutus mažų šilumos kainų lyderis – Panevėžys, čia kilovatvalandė šilumos nuo sausio kainuoja tik 22,66 cento (buvo 22,33 cento).

Ne sezono metu, nuo birželio iki spalio, nepriklausomų šilumos tiekėjų kaina Klaipėdoje svyravo nuo 6,4 iki 9,5 cento, o jau lapkritį, įsibėgėjus šildymo sezonui ir keliskart išaugus šilumos poreikiui, kaina padidėjo iki 12 iki 16,2 cento už 1 kWh. "Fortum", kurios deginant šiukšles gaminama šiluma yra tik šalutinis elektros gamybos produktas, vidutinė šilumos pardavimo "Klaipėdos energijai" kaina taip pat šoktelėjo – iki 14,63 cento.

Dėl kainos kaltina korupciją

Iš Klaipėdos kilęs Seimo narys Naglis Puteikis priežasčių, kodėl pažadai apie pigiausią šilumą nevirto tiesa, siūlė ieškoti prieš 4–5 metus vykusiuose procesuose, abejotinuose konservatorių deleguoto ūkio ministro Rimanto Žyliaus bei Klaipėdos liberalcentristų veiksmuose.

"Fortum" – Suomijos vyriausybės kontroliuojama korporacija, o Suomija patiria šiokių tokių ekonominių sunkumų. Tad panašiai, kaip buvo dirbant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, yra nurodymas valstybės kontroliuojamoms įmonėms didinti dividendus į biudžetą. Yra atrištos rankos vietiniam personalui, kuris visokiais būdais dalina malones vietos liberalcentristams, – aš neabejoju, kad buvo mokami pinigai vietos politikams. Yra ir viešas faktas, kad dalis vietos politikų giminaičių, vaikų dirba "Fortum" arba susijusiose įmonėse. Yra politinė korupcija", – dėstė jis ir priminė, kad dėl šių dalykų yra kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

N.Puteikis taip pat priminė, jog "Fortum" gamykla esą pastatyta virš karšto geoterminio vandens telkinio. Tai leisti turint valstybės kontroliuojamą įmonę "Geoterma", kurios gaminamos šilumos savikaina yra mažiausia Lietuvoje, neva buvo visiškas absurdas. Iš bendrovės, parlamentaro teigimu, atimta teisė ir tiekti pigiausią karštą vandenį vasarą.

"Apmaudu, kad prezidentūra spaudė tuometę konservatorių kontroliuojamą Ūkio ministeriją ir ji nedavė pinigų "Geotermos" biokuro katilinei, kuri buvo reikalinga, kad vanduo būtų dar šiek tiek pašildytas. Taigi turime visą komplektą faktų, jog "Fortum" vadovybė veikė korupciniais būdais, kad būtų nesąžiningai įsirengta alternatyva, kuri visiškai nereikalinga. O viešai nuomonei pagerinti jie ir skleidė tą informaciją, kad šiluma Klaipėdoje bus pigiausia. Šiandien matome, kad tai – visiška netiesa", – sakė jis.

Atrišo rankas spekuliantams

Dar dvi esminės klaidos, anot N.Puteikio, – tai, kad valdant gamyklą savivaldybė visiškai nedalyvauja, priešingai, nei yra Suomijoje, kur veikia "Fortum" gamyklos; taip pat ydingas šią Seimo kadenciją priimtas energetikos įstatymų paketas.

"Klaipėdos savivaldybė galėjo turėti 50 proc. akcijų, kad rinkėjai per savo tarybos narius galėtų kontroliuoti kainas. Bet nieko panašaus neįvyko, net nebuvo užsiminta, kad normaliame pasaulyje tokių objektų valdymą privatūs šildytojai pasidalija su savivalda per pusę. Dar vienas dalykas – priimtas įstatymų paketas, kad vietinės savivaldybių kontroliuojamos šilumos įmonės privalo supirkti šilumą iš nepriklausomų tiekėjų, jei šių siūloma kaina yra bent dešimtadaliu cento mažesnė už jų pačių. Taigi, gyventojai čia visiškai nelaimi nieko. Realiai ta propagandinė kampanija, kuria buvo teigiama, kad kilovatvalandės šilumos gamyba kainuos keliolika centų pigiau nei kūrenant dujas, buvo teisinga. Bet gamyba pigiau kainuoja ne vartotojui, o gamyklos savininkui", – dėstė N.Puteikis. Jis paminėjo ir dar vieną aplinkybę: "Fortum" atveju visas gautas didžiulis pelnas neva išvežamas iš Lietuvos, o tai prieštarauja papildomiems įstatymų paketo tikslams skatinti ir mūsų šalies ekonomiką.

Kalti konservatoriai?

Dėl šios bendrovės esą vykdomo lobizmo net ir tuometėje, konservatorių ministro R.Žyliaus valdytoje, Ūkio ministerijoje N.Puteikis tvirtina kreipęsis į partijos vadovybę.
Taip pat prašyta A.Kubiliaus paaiškinti ir su tuo susijusius dalykus, t. y. kodėl norėta privatizuoti "Geotermą". Paklaustas, ar nebijo kaltinti savo partijos atstovų, N.Puteikis tikino, kad bijoti turėtų būtent tie, kurie "organizavo aferas". Anot jo, būtent "Fortum" ir buvo tiesiogiai suinteresuota "Geotermos" privatizavimu, o tai padarius bendrovė esą tiesiog būtų buvusi privesta prie bankroto.

"Frakcija tris kartus kreipėsi į A.Kubilių, kad jis paaiškintų, kodėl nori privatizuoti "Geotermą". Jis nesiteikė to paaiškinti. Tai ko aš turiu bijoti? Tegu A.Kubilius bijo partijos narių, tegu A.Kubilius bijo partijos, frakcijos narių, rinkėjų įtūžio, kai visos šitos aferos, apie kurias mes kalbame, išaiškės. Nes be Tėvynės sąjungos kontroliuojamos Ūkio ministerijos šios nesąmonės nebūtų prasidėjusios", – sakė jis ir neslėpė apmaudo, jog dėl atvirų kalbų partijos vadovybė neleidžia jam eiti aukštų pareigų partijoje.

Scenarijus Vilniui ir Kaunui

Kalbėdamas apie "Fortum" planuojamas atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune, N.Puteikis nė neabejojo, kad neva bus elgiamasi analogiškai: atliekos bus deginamos gerokai žemesnėje temperatūroje, nei tai daroma Skandinavijos šalyse, aktualūs taršos duomenys bus slepiami, o parduodamos šilumos kaina bus truputį žemesnė nei kūrenant dujomis, tik bus didesnė bendrovės pelno marža.

"Tai jei jie apgavo klaipėdiečius, kodėl jie neturėtų apgauti kauniečių bei vilniečių? Jie net taršos rodiklių neviešina, tik aiškina – kreipkitės į Ūkio ministeriją, kad ji priverstų mus viešinti taršos rodiklius internete esamuoju metu", – sakė jis.