- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Renginių industrijos asociacijos direktorius Gediminas Jaunius sako, kad, paaiškėjus maksimalaus dalyvių skaičiaus planui, renginiuose vasarą didelių pokyčių neturėtų įvykti. Vis dėlto, anot jo, renginių organizatoriai kol kas ruošiasi scenarijui, kad situacija dėl COVID-19 nuo rugsėjo, kai nebus ribojamas žiūrovų skaičius, nepablogės.
„Džiaugiamės, kad dialogas su Vyriausybe pradeda vystytis ir sprendimai yra grįsti mūsų siūlymais ir raginimais. Iš principo vertiname pozityviai ta aiškumo prasme, kuris dabar yra pateiktas. Aišku, tikėtis, kad vasarą labai dideli pokyčiai įvyks, mažai optimizmo turime.
Jeigu dabar pasakoma, kaip bus galima gyventi ateinantį mėnesį, tai nelabai turės įtakos naujiems renginiams.
Renginių ciklas yra mažiausiai 6 savaitės iki renginio, ar tai būtų bilietinis renginys, ar komercinio pobūdžio, ar įmonės šventė, vis tiek suplanuoti (renginį – ELTA) maždaug yra 4-6 savaičių ciklas. Jeigu dabar pasakoma, kaip bus galima gyventi ateinantį mėnesį, tai nelabai turės įtakos naujiems renginiams. Žinoma, tai turės teigiamą įtaką renginiams, kurie jau yra suplanuoti, pradėtos bilietų prekybos. Jei organizatoriai galės užtikrinti reikiamus atstumus, galės tiesiog daugiau žmonių tą renginį pamatyti“, – Eltai sakė G. Jaunius.
„Tai gera žinia, bet svarbiausia, kad yra aiškumas, ko tikėtis rudenį“, – pridūrė jis.
Renginių industrijos atstovo teigimu, didžiulė atsakomybė renginių organizatoriams tenka dėl saugumo.
„Šioje vietoje niekas atsakomybės nesikrato, bet mes tikimės, kad bus labai aiški metodika, kaip saugumas turėtų būti užtikrinamas, ar tai tik informacija, ar tai ir fiziniai ribojimai, kad atstumai būtų išlaikyti. Tai nesinorėtų nesusipratimų, dėl to aiški metodika duotų visiems labai aiškų pagrindą“, – teigė G. Jaunius.
Kaip ir bet koks kitas verslas, visi turi gyventi pasidėję ant stalo mažiausiai tris scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir kažkokį racionalų vidurkį.
„Vertinimas (plano – ELTA) dvejopas, – iš vienos pusės, labai gerai, kad aiškumas yra, iš kitos pusės tos žinios, kaip saugumą turėsime užtikrinti, dar šiek tiek trūksta, bet tikimės, kad procese visa tai netrukus susidėlios“, – tęsė jis.
Kol kas, anot jo, renginių organizatoriai tikisi, kad situacija dėl pandemijos neblogės ir renginiai galės vykti pagal planą.
„Kaip ir bet koks kitas verslas, visi turi gyventi pasidėję ant stalo mažiausiai tris scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir kažkokį racionalų vidurkį. Mes dabar planuojame gyvenimą, kad jis bus toks stabilizavęsis, kaip yra šiandien, kad situacija nepablogės. Jei situacija pablogės, mes jau turime susiformavusį precendentą, kas tokiu atveju turi nutikti su renginiais, su bilietus įsigijusiais žmonėmis. To aiškumo bet kuriuo atveju bus daugiau, todėl sėti nerimo, neužtikrintumo pagrindo nėra“, – Eltai teigė G. Jaunius.
Vyriausybė ketvirtadienį pasitarime pritarė Kultūros ministerijos parengtam Kultūros ir sporto renginių dalyvių skaičiaus didinimo planui, kuris būtų taikomas liepos 17–rugsėjo 30 dienomis, primena ELTA.
Nuo liepos 16 iki 31 dienos uždarose erdvėse, laikantis ne mažesnio nei 2 metrų atstumo, dalyvių skaičius renginiuose galėtų siekti 400, rugpjūčio 1-15 dienomis – 500, o rugpjūčio 16-31 dienomis – 600.
Visą šį laikotarpį atvirose erdvėse vykstantiems renginiams galiotų 1000 dalyvių apribojimas.
Plane numatoma, kad nuo rugsėjo 1 dienos dalyvių skaičius nebus ribojamas tiek uždaruose, tiek atviruose renginiuose, o renginiai bus vykdomi pagal Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų parengtas rekomendacijas.
Uždarose erdvėse, kai renginyje dalyvauja daugiau kaip 700 dalyvių, erdvė, skirta žiūrovams, turėtų būti užpildyta ne daugiau nei 50 proc.
Pažymima, kad, keičiantis COVID-19 situacijai, šis planas gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...