Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.
„Pirmiausia ieškome diplomatinio palaikymo, dėsime pastangas, kad formuotųsi tam tikra grupė valstybių, kuri galėtų Odesą atblokuoti pagal ukrainiečių matymą“, – BNS antradienį sakė Jungtinėje Karalystėje viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis Odesos uosto blokados klausimą aptarė su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss (Liz Tras). Ji iš esmės palaiko tokią Lietuvos iniciatyvą.
„Turime spręsti šią pasaulinę apsirūpinimo maistu problemą ir Jungtinė Karalystė ieško skubaus sprendimo, kaip išgabenti grūdus iš Ukrainos“, – kalbėjo britų ministrė.
G. Landsbergio teigimu, Britanija turi karinės infrastruktūros, kurią galėtų siųsti į Juodąją jūrą lydėti laivų su grūdais, tačiau šalių atstovai kol kas sutarė apie konkrečius pajėgumus nekalbėti.
Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo.
Lietuvos ministro teigimu, jo buriama šalių koalicija nebūtų koordinuojama NATO lygiu, bet „tai nereiškia, kad negalėtų atskiros NATO valstybės dalyvauti šitoje operacijoje“.
„Svarbu, kad apie idėją tiksliai žinotų ne tik NATO, Europos Sąjungos valstybės, bet ir tos valstybės, kurioms grūdų šiandien reikia. Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo“, – aiškino G. Landsbergis.
Turkijos vaidmuo
Šalies diplomatijos vadovas atmeta nuogąstavimus, jog NATO šalių dalyvavimas koalicijoje galėtų būti traktuojamas kaip Aljanso įsitraukimas į karą.
„Tai nebūtų eskalacija, įsitraukimas į karą. Šiuo atveju tai – užtikrinimas maisto tiekimo, ta koalicija būtų ne už karo baigtį atsakinga, bet už tai, kad Ukraina turėtų galimybę pamaitinti pasaulį“, – sakė politikas.
Susitarimas be Turkijos neįvyktų. Reikia nepamiršti, kad Turkija pati yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.
Vis dėlto šalims, nusprendusioms į Juodąją jūrą pasiųsti grūdus galinčių lydėti pajėgumų, greičiausiai kiltų logistinių iššūkių. Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu.
„Susitarimas be Turkijos neįvyktų, Turkija turi būti šios koalicijos dalyve, – teigė ministras. – Reikia nepamiršti, kad Turkija pati yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.“
Anot G. Landsbergio, šį klausimą prieš kelias savaites jis telefonu aptarė su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu): „Jis pripažino, kad tai yra labai svarbus klausimas ir reikia ieškoti būdų jį konkretizuoti.“
Uosto prieigų išminavimas
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog „būtų idealu, tik mažai realistiška“, jei grūdų išplukdymo klausimą imtųsi spręsti ir Jungtinės Tautos. Anot jo, tam reikia Saugumo Tarybos leidimo, o jame veto teisę turi Rusija.
Pasak jo, su šalimis kalbama ir apie Odesos uostų prieigų išminavimą, todėl „reikalinga koalicija su stipriomis jūrinėmis valstybėmis“.
„Plačiau šio klausimo sutarėme nekomentuoti, kol nėra aiškių sprendimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Odesos uosto blokada pastaruoju metu tapo ypač opiu klausimu, nes dėl to gali sutrikti maisto tiekimas įvairioms pasaulio šalims.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis.
Jis paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.
