- Saulius Jakučionis, Augustas Stankevičius, Milena Andrukaitytė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Europą išdrįsti atsisakyti Rusijos energetikos išteklių ir atjungti visus šalies bankus nuo tarptautinės atsisakymų sistemos SWIFT.
Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.
„Negalime pasakyti A ir nepasakyti B – turime siekti, kad visi bankai Rusijoje būtų atjungti nuo SWIFT, turime išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių diplomatijos vadovais Vilniuje sakė G. Landsbergis.
Rusijai prieš savaitę įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys vieningai įvedė plačios apimties sankcijas, tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė pabrėžė būtinybę jas griežtinti.
„Turime judėti pirmyn, turime užtikrinti, kad joks Rusijos bankas neturėtų prieigos prie SWIFT, turime toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įskaitant naftą, dujas ir anglį“, – teigė ji.
JK diplomatijos vadovė taip pat sakė, jog Vakarai turi griežtinti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir jos bendrininkei Baltarusijai.
Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta.
Šiuo metu nuo SWIFT atjungti septyni Rusijos bankai. Sankcijos neapima bankų, per kuriuos ES šalys atsisakaito Rusijai už energijos išteklius.
„Kraštutinė priemonė“
Baltijos šalių ir JK ministrai taip pat pabrėžė būtinybę kuo sparčiau padėti Ukrainai, stiprinti NATO rytinio flango gynybą.
„Visi esantys čia aiškiai nubrėžėme gaires, kuriose turime siekti rezultatų: tolimesnis rytų flango stiprinimas, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims, tolimesnė pagalba Ukrainai ir tikrai nepakeliamos sankcijos Rusijai. Tai yra šių dienų uždavinys“, – teigė G. Landsbergis.
Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.
Vis dėlto Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad tai yra „kraštutinė priemonė“.
„Manau, kad tokie sprendimai, kaip NATO įsitraukimas, yra kraštutinė priemonė. Juos priima visos 30 valstybių narių“, – teigė jis.
Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią.
Savo ruožtu Estijos diplomatijos vadovė Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets) pabrėžė, kad Ukraina „yra europietiška šalis, kuris gina europietiškas vertybes“.
„Turime sustabdyti karą, o tą galime padaryti pakeldami jo kainą Rusijai“, – teigė ji.
Atgrasymą keisti gynyba
Pasak G. Lansbergio, NATO turėtų ne tik sustiprinti rytų flango gynybą, bet ir atgrasymo strategiją keisti gynybine strategija.
„Aš manau, kad pirmiausia tai yra svarbus politinis pokytis sprendimų priėmimo prasme. (...) Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią, konkrečias priemones, kurios bus panaudotos gynybai“, – teigė jis.
Ministras sakė negalintis komentuoti taktinių detalių, bet jis pabrėžė, kad turi būti sustiprintos visos saugumo dimensijos: sausumos, jūros bei oro gynyba.
Suprastėjus saugumo situacijai, NATO sąjungininkės atsiuntė į Vidurio ir Rytų Europą daugiau karių, dislokavo čia daugiau karinės technikos.
L. Truss taip pat pabrėžė, kad prasidėjus karui Vakarai turi užtikrinti, jog eilinius rusus pasiektų tiksli informacija apie konfliktą.
„Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta“, – teigė britų diplomatijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad rusus gali paskatinti sukilti ir Rusijai taikomos sankcijos, kurios galiausiai paveiks ir pačius žmones.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos institucijos žiniasklaidai invaziją į šalį vadinti karu. Anot jų, tai speciali karinė operacija, skirta „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...