„Tikrai į nemažą dalį pastabų buvo atsižvelgta, iš esmės mes išreiškėme lūkesčius, kad būtų aiškus planas, kuris nuramintų mūsų gyventojus artėjant šaltajam sezonui. Taip pat pasisakėme už labai aiškų paramos planą verslui, jis taip pat pateiktas ir visas priemones kartu įvertinus, paketas ne toks jau ir mažas, maždaug iki 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto“, – žurnalistams Rukloje pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Tai yra geras žingsnis į priekį, tikrai galiu pasakyti, rimtas žingsnis į priekį“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sakė pasigendantis taiklesnių priemonių itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, nepasiturinčioms šeimoms su vaikais.

„Bet aš manau, kad biudžeto svarstymo metu tikrai galėsime dar kai kuriuos dalykus patikslinti, patobulinti, tikiuosi, visos politinės partijos, tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos intensyviai dirbs ne tam, kad kažkas kažkam trukdytų, o tam, kad biudžeto projektas taptų dar geresnis“, – sakė prezidentas.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, antradienį jis bus teikiamas Seimui.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.

Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o vien elektros kainos dalies kompensavimui verslui – 446 mln. eurų, ši priemonė bus taikoma šių metų ketvirtą ketvirtį ir kitų metų pirmą ketvirtį.

Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų.