- Eleonora Budzinauskienė, ELTA; Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo sąžiningo ir subalansuoto ES biudžeto siekiamybę ir pažymėjo, kad ES pirmininkaujančios Suomijos ir Europos Komisijos pateikti pirminiai siūlymai nėra priimtini Lietuvai, ypač dėl nepakankamų tiesioginių išmokų žemės ūkiui.
„Europos Sąjungos narės neturi vystytis dviem greičiais. Būtina numatyti tinkamą sanglaudos, žemės ūkio politikos ir tokių ES darbotvarkės prioritetų kaip klimato kaita ir inovacijų plėtra finansavimą“, – sakė prezidentas.
Prezidentas pažymėjo, kad būtina dėti visas pastangas tiek ES viduje, tiek tarptautiniu mastu, siekiant pereiti prie žalios, švarios ir saugios energetikos. Būtina priimti visus reikiamus sprendimus, kad ir ES kaimynystėje esančios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.
„Itin svarbu, kad ES rodytų lyderystę įgyvendinant Paryžiaus susitarimus bei pereinant prie žaliosios ekonomikos. Ši lyderystė turi remtis saugių technologinių sprendimų įgyvendinimu bei siekiu, kad ir trečiosios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.
Tinkamas finansavimo skyrimas strateginėms politinėms kryptims svarbus ir klimato kaitos tikslams užtikrinti. Šalies vadovo teigimu, klimato neutralumo tikslai susiję su parama žemės ūkiui ir sanglaudai, todėl finansavimo mažinimas atsilieps ir klimato kaitos tikslams bei įsipareigojimams Bendrijai. Lietuva yra patvirtinusi, kad iki 2050 m. pereis prie anglies dvideginio emisijų neutralumo šalyje.
EVT posėdis buvo pradėtas strateginės darbotvarkės prioritetų pristatymu.
Šiemet nepavyks susitarti dėl ES biudžeto
ES valstybių narių pozicijos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto skiriasi per daug, kad jį būtų galima patvirtinti dar šiais metais, sako prezidentas G. Nausėda.
Tai šalies vadovas pareiškė po penktadienį Briuselyje įvykusio ES lyderių pirmojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų biudžeto.
„Neslėpsiu, kad pozicijos ryškiai skiriasi“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Aš daugiau negu abejoju, kad taip pavyktų“, – atsakė G. Nausėda, paklaustas, ar įmanoma susitarimą pasiekti dar šiemet.
Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis.
Prezidentas sakė, kad vėluojant patvirtinti biudžetą kelerius metus gali strigti europinėmis lėšomis finansuojamų programų vykdymas.
„Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis. Mes ir šiandien galėtume strimgalviais priimti kažkokį dokumentą sutinkamai su grafiku, bet klausimas, kiek būtų laimingų tokiu dokumentu“, – sakė prezidentas.
Lietuva siekia, kad nepaisant dėl britų pasitraukimo mažėjančio bendro iždo, tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams greičiau prisivytų ES vidurkį nei siūlo Europos Komisija.
Pasak G. Nausėdos, pagal Briuselio numatytą planą Lietuvos žemdirbiai gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio tik 2027 metais.
„Man teko pajuokauti, kad jeigu ekstrapoliuoti tokį augimo tempą, tai mes visiškos konvergencijos pasiektume 2040 metais, kai visi, ponios ir ponai, būsime gana seni“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuva naujajame ES biudžete taip pat tikisi išvengti drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, ir užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, moksliniams tyrimams ir gynybai.
G. Nausėda sakė susitikime pasiūlęs, kad biudžetas sudarytų 1,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, tačiau kai kurios Vakarų šalys „kalbėjo tik apie vieną procentą“.
ES pirmininkaujanti Suomija siūlo, kad biudžetas būtų nuo 1,03 iki 1,08 proc.
Karštas diskusijas taip pat kelia siūlymas lėšų skyrimą susieti su teisės viršenybės kriterijumi – tam itin priešinasi Lenkija, Vengrija ir Rumunija, kurias Briuselis kaltina teismų nepriklausomumo ir kitų institucijų varžymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...