- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasibaigus koronaviruso krizei ir normalizavus ekonominę situaciją, Lietuva turės grįžti prie finansinės disciplinos – ieškoti galimybių atsisakyti dalies mokestinių lengvatų ir užtikrinti efektyvesnį mokesčių surinkimą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš manau, kad tos priemonės, kurios jau yra įgyvendintos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio bei vienkartinių išmokų, yra tikra neblogas postūmis ekonomikai, ypač vidaus rinkai. Jeigu situacija 2020 metų pabaigoje normalizuosis, aš manau, kad mes turėtume grįžti prie tos pačios finansinės disciplinos, kurią turėjome praėjusių metų pabaigoje, kuomet daugelis įstatymų buvo svarstoma būtent per šią prizmę“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad grįžus prie normalaus ekonomikos ritmo finansų srityje reikės elgtis visiškai kitaip, nei esant pačiame krizės centre.
Svarstant 2021 metų biudžetą Prezidentūra sieks būti tiek biudžeto išlaidų planavimo srityje, ypatingai įgyvendinant gerovės valstybės principus, tiek ir mokestinėje pusėje.
„Šia prasme mes tikrai nepamiršome tų įstatymų iniciatyvų, kurias teikėme prieš 2020 metų biudžetą ir kurios yra nukreiptos į tam tikrų mokestinių lengvatų mažinimą. Manau, kad mes prie jų sugrįšime ir jas svarstysime“, – tvirtino G. Nausėda.
Pasak jo, svarstant 2021 metų biudžetą Prezidentūra sieks būti tiek biudžeto išlaidų planavimo srityje, ypatingai įgyvendinant gerovės valstybės principus, tiek ir mokestinėje pusėje.
„Aš esu įsitikinęs, kad neįmanoma pasiekti apčiuopiamų rezultatų, jei tu turi daug mokesčių sistemos skylių ir jei nepuoselėji ambicingų tikslų mokesčių surinkimo srityje. (....) Turbūt niekas nebus laimingas, jeigu mes bandysime gerovės valstybę kurti paprasčiausiu būdu – keliant mokesčius. Taip galima pasiekti didesnio bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą, didelio proto čia nereikia, bet kur kas didesnio proto reikia stengiantis optimaliai užpildyti biudžetą tuo mokesčiu lygiu, kokį mes šiuo metu turime“, – aiškino prezidentas.
Jo teigimu, šių tikslų siekti turėtų padėti Seimui jau pateiktas naujasis Viešųjų pirkimų įstatymo projektas bei netrukus parlamentarus pasieksiantis Korupcijos prevencijos įstatymo projektas.
„Šitie įstatymai turėtų padėti, kad mūsų biudžeto pripildymas būtų sėkmingesnis, kad mokesčių lengvatų turėtume mažiau, kad nereikėtų gerovės valstybei kurti imtis tokių sprendimų, kurie gali sulėtinti ekonomikos plėtrą, pažeisti mūsų konkurencingumą ir galutiniame rezultate duoti menką rezultatą“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidentūra anksčiau skelbė, kad G. Nausėdos siūlymas didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą bei profesionalumą leistų kasmet sutaupyti bent dešimtadalį viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų – maždaug 500 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...