- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus.
Šalies vadovas taip pat siūlo įtvirtinti, kad ginčus dėl pirkimo sąlygų privalomai ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnyba, o vertinant pirkimus būtų skatinamos socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos.
Tokias pataisas prezidentas antradienį teikia viešosioms konsultacijoms. G. Nausėda siūlo, kad nauja tvarka būtų patvirtinta Seimo pavasario sesijoje ir įsigaliotų kitąmet.
„Konservatyviais skaičiavimais, valstybė, sutvarkiusi viešuosius pirkimus, galėtų sutaupyti apie pusę milijardo eurų per metus“, – žurnalistams sakė prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.
CPO tinklo kūrimas
Vienas iš kertinių prezidento pasiūlymų – aktyvių centrinių perkančiųjų organizacijų (CPO) tinklo kūrimas.
Pagal projektą, be Vyriausybės įsteigtos universalios CPO dar veiktų ministerijų įsteigtos sektorinės CPO ir savivaldybių įsteigtos regioninės CPO – šias funkcijas galėtų atlikti savivaldybių ar ministerijų viešųjų pirkimų skyriai ar specializuotos agentūros. Prezidentūra teigia, kad iš viso galėtų veikti apie 50 CPO.
„Dabar kiekviena mokykla daro atskirą pirkimą, o pagal naują tvarką pirkimus galėtų vykdyti bendrai savivaldybė – juk mokyklų poreikiai yra panašūs“, – teigė J. Šovienė.
Projekto rengėjai tikisi, kad sumažinus savarankiškų atskirų pirkimų procedūrų skaičių, CPO sutelktų kompetencijas, mažesnės įstaigos galėtų labiau koncentruotis į savo tiesioginių funkcijų vykdymą. Toks centralizavimas, kartu apribojus politikų dalyvavimą pirkimo procese, leistų nutraukti korupcinius pirkėjų ir tiekėjų santykius, teigia Prezidentūra.
Mažos vertės pirkimų supaprastinimas
Prezidentas taip pat siūlo sumažinti reikalavimus mažos vertės pirkimams, kad būtų atsisakyta perteklinių procedūrų, o dėmesį būtų galima sutelkti į didelės vertės sudėtingus pirkimus.
G. Nausėda siūlo nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų didinti ribą, kai galima sudaryti žodinę sutartį, ir nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst., kai galima neskelbti apie pirkimą.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, įstatyme siūloma palikti prievolę perkant savarankiškai pagrįsti, kad toks pirkimas yra efektyvesnis nei per CPO.
Supaprastinti mažos vertės pirkimų procedūras, kurios sudaro apie 99 proc. visų procedūrų, tačiau tik 20 proc. pirkimų vertės, ne kartą yra raginusi ir Valstybės kontrolė.
VPT vaidmens didinimas
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad ikisutartinius ginčus dėl pirkimo sąlygų, reikalavimų, procedūrų privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnybos trijų asmenų komisijos.
Prezidentūra tikisi, kad bent puse atvejų tokie ginčai nebepersikeltų į teismą, todėl sumažėtų teismų krūvis, o procesas nepailgėtų.
G. Nausėda taip pat siūlo Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti valstybės strateginius aplinkosauginius ir socialinius tikslus – būtų vertinami tokie kriterijai kaip kova su klimato kaita, aplinkos tarša, gamtos išteklių taupymas, socialinė partnerystė ar pagalba derinant šeimos ir darbo santykius.
Pagal projektą, reikalavimas dėl socialinių ir aplinkosaugos kriterijų nebūtų taikomas mažos vertės pirkimams.
Sistemos neefektyvumas
Prezidentūros duomenimis, Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė kasmet siekia apie 5 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė prieš porą metų paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad sistemos funkcionavimo sąnaudos sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų per metus.
Auditoriai teigė, kad griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą, perkančiosioms organizacijoms sudėtinga laiku įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų.
Tuomet konstatuota, kad perkančiosioms organizacijoms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, kurie galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...