Tačiau centrinis bankas pabrėžia, jog prognozes lydi itin didelis neapibrėžtumas, o dabartinių rizikų balansas yra dar labiau neigiamas, nei birželį skelbiant prognozes. Tai reiškia, jog yra didesnė tikimybė, kad ateityje prognozės gali būti greičiau sumažintos, nei padidintos.

LB vertinimu, išsipildžius itin nepalankioms rizikoms, šalies ekonomikos augimas 2023 metais galėtų būti iki 3,8 proc. punkto lėtesnis – tai yra BVP nuosmukis būtų 2,9 proc., o infliacija – iki 5,1 proc. punkto didesnė, nei numatoma pagal pagrindinį scenarijų – tai yra 13,5 procento.

LB teigimu, šių metų BVP prognozė nekeičiama, nes suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja kur kas  geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai.

„Šių metų pirmojo pusmečio augimas buvo šiek tiek geresnis nei tikėjomės, bet antras metų pusmetis bus šiek tiek prastesnis ir tai veikia kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. Kitų metų prognozė bloginama (...) Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkio vartojimo raida“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

Visgi vyraujant neapibrėžtumui dėl energijos išteklių ir esant aukštai infliacijai, lėtėja pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kartu ir Lietuvos ekonomikos augimas.

Vartotojų ir verslo nuotaikos niaukiasi ir pasirodo pirmieji pramonės ir mažmeninės prekybos apimčių mažėjimo ženklai.

„Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tai atsilieps ir Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausai, ji augs lėčiau. Vartotojų ir verslo nuotaikos niaukiasi ir pasirodo pirmieji pramonės ir mažmeninės prekybos apimčių mažėjimo ženklai“, – teigė G. Šimkus.

Prognozuojama, kad metinė infliacija šiemet sieks 18,3 proc., tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet rodiklis turėtų siekti 8,4 proc. Šiemet birželį bankas prognozavo, kad infliacija atitinkamai augs 15,2 ir 4,6 procento.

„Infliacija pastaruoju metu nors ir slopsta, ji išliks pakankamai aukšta“, – teigė LB vadovas.

LB skaičiuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 12,7 proc., o 2023 metais – 8,7 proc., jei minimali alga kitais metais būtų didinama 15 proc., kaip siūlo Vyriausybė.

Tuo metu nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,3 proc., o 2023 metais – 7,1 procento.

G. Šimkus pastebi, kad įkarštis darbo rinkoje vis dar yra didelis, anot jo, didelę darbuotojų paklausą rodo ir augantis užimtumas, kuris itin sparčiai didėjo pastaruoju metu.

„Prie to gerokai prisidėjo pozityvi migracija, karo pabėgėlių iš Ukrainos įsitraukimas į mūsų darbo rinką“, – teigė LB vadovas.

Pasak jos, vis tik paskutiniai trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad užimtųjų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, nors antrąjį ketvirtį buvo sparčiausias nuo šių duomenų skaičiavimo pradžios.

„Tokia įtampa darbo rinkoje turi įtakos darbo užmokesčio augimo dinamikai. Nors ir atlyginimų augimo spurtas antrą ketvirtį dar buvo matomas, bet matomi ir pirmieji lėtėjimo ženklai, augančios energijos sąnaudos, didėjanti prekių ir paslaugų savikaina pradeda riboti įmonių galimybes sparčiau kelti atlyginimus“, – teigė G. Šimkus.

Reikšmingi energijos žaliavų kainų, ypač gamtinių dujų, svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, o tai lemia atsargesnį namų ūkių vartojimą ir riboja įmonių norą investuoti.

LB vadovo teigimu, gyventojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėnesį buvo artimas žemiausiam lygiui per pastarąjį dešimtmetį, o itin nepalankūs lūkesčiai buvo dėl artimiausios ekonominės raidos.

„Matome, vartotojai labiausiai linkę atsisakyti brangesnių, retesnių pirkinių, tai truputį kontrastuoja su savo finansinės padėties vertinimu, kuris vis dar buvo palankus“, – žurnalistams teigė G. Šimkus.

Tuo metu prastėjančias verslo nuotaikas atspindi įmonių apyvartos duomenys. Pasak jo, jos mažėjimas pastebimas apdirbamosios pramonės, eksporto, chemijos, medienos, metalų pramonės srityse.

„Mažmeninės prekybos apyvarta taip pat jau kuris laikas pasukusi žemyn, priežastys to yra skirtingos. (...) Akivaizdžiai matome ir vertiname, kad tai dėl infliacijos kainų lygio augimo, ir jei absoliučiomis sumomis apyvartos auga, realiai įsigyjamų prekių yra vis mažiau“, – sakė G. Šimkus.

„Paslaugų sektorius parodė kad ir nedidelę, bet augimo tendenciją“, – pridūrė jis.

Teigiama, jog Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai ir tolesnė jo eiga. Tai lemia, kad šiuo metu šalies ekonomikos prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas.

Vyriausybė galėtų kompensuoti energiją imliam verslui

Vyriausybė turėtų ieškoti sisteminio požiūrio kompensuojant padidėjusias energetikos kainas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako centrinio banko vadovas. Tačiau G. Šimkus pabrėžia, kad parama turėtų būti koordinuota, atsižvelgiant į biudžeto galimybes.

„Šiuo atveju itin svarbu, kad parama visoms grupėms būtų koordinuota tarpusavyje, tikslinga, nes biudžeto galimybės nėra beribės“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Šiuo atveju itin svarbu, kad parama visoms grupėms būtų koordinuota tarpusavyje, tikslinga, nes biudžeto galimybės nėra beribės.

LB banko vadovo teigimu, kompensacijų visų pirma turėtų sulaukti energijai imlus verslas, tarkime, kompensuojant skirtumą tarp „Nord Pool“ kainų vidurkio ir įmonių mokamos kainos.

„Kokios tai bus kompensacijos, ar mokesčių atidėjimas, ar tikslinės subsidijos, ar garantijos paskoloms, turi nuspręsti pati Vyriausybė įvertindama planuojamos paramos visumą. Pavyzdžiui, kodėl įmonėms nebūtų galima teikti subsidijų kompensuojant „Nord Pool“ kainų vidurkio ir Lietuvos įmonių perkamų kainų skirtumą“, – sakė G.Šimkus. 

Banko vadovas pabrėžė, kad nesvarbu, kokias kompensacinės priemonės bus pasirinktos, ar pajamų didinimo, ar kainų kompensavimo, jos turi būti sisteminės, nedubliuojančios viena kitos.

„Jų (kompensacinių priemonių – BNS) taiklumas yra itin svarbus. Jos turi būti nukreiptos tiems, kam pagalbos labiausiai reikia: socialiai pažeidžiamiems ir labiausiai nukentėjusioms, energetiškai imlioms įmonėms“, – sakė G. Šimkus.

„Nepamirškime ir pasižiūrėjimo į ateitį – vis tik esame daugiausia energijos importuojanti šalis, todėl mums būtina sukurti elektros energijos generacijos pajėgumus, todėl įvairios paramos priemonės, kurios užtikrina atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kūrimą taip pat turėtų būti itin svarbios“, – pridūrė centrinio banko vadovas. 

Rugsėjo pradžioje G. Šimkus teigė, kad padidėjusias išlaidas įmonės galėtų kompensuoti pelno sąskaita – anot jo, praėjusiais metais verslas uždirbo nemažus pelnus ir susikūrė pakankamai didelius rezervus.

Tuomet jis sakė, kad būtų galima išskirti specifines verslo nišas, kur energetika savikainoje sudaro kur kas didesnę dalį, o  be paramos, svarbiau būtų sukurti instrumentus, kurie įgalintų verslą augti ir plėstis bei rasti naujų rinkų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad itin didelių energijos kainų slegiamas ir valstybės paramos prašantis verslas taip pat turi galvoti apie rizikas ir nuo jų apsidrausti. Kita vertus, ji sakė, jog Vyriausybė ieškos sprendimų, kaip padėti išgyventi sunkmetį ir žmonėms, ir verslui.

I. Šimonytė pabrėžė, jog Vyriausybė turi parengusi nemažą verslui skirtą pagalbos priemonių paketą, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skirtas verslo naudojamų energetikos šaltinių transformacijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.