„Manyčiau, kad darbo užmokestis tikrai yra toks dalykas, kurį būtų galima mokėti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais. Galų gale tai padėtų sumažinti šešėlį ir tam tikruose sektoriuose, o kaštai visgi nėra tokie dideli“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.

„Manau, kad tas žmonių pasipriešinimas yra natūralus: žmonės yra pripratę gyventi taip, kaip jie pripratę, bet išties pokyčiai vyksta. Atsiskaitymai ne grynaisiais Lietuvoje tikrai stipriai auga“, – pridūrė G. Skaistė.

Reaguodama į pastebėjimus, kad ne visose kaimo vietovėse lengva išsigryninti pinigus, ministrė pažymėjo, kad Lietuvoje sparčiai auga atsiskaitymai banko kortelėmis, tad nors pinigų išgryninimo prieinamumą tam tikrose teritorijose reikėtų gerinti, jo prisireikia vis rečiau.

„Manau, kad prieinamumą prie grynųjų pinigų tikrai reikia didinti, bet taip pat pastebėčiau tendenciją, kad auga atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais. Tad to išsigryninimo iš kortelės, kad turėtume piniginėje banknotų, reikia vis mažiau. Ir yra tų išsigryninimo taškų, kurie galbūt nėra bankomatai, tarkime, „Perlo“ terminalai, ir tas padengimas yra pakankamai platus.

Galbūt jo visą laiką norėtųsi geresnio, bet, aš manau, kad tai vienas iš klausimų, kuriuos mes bandysime išspręsti drauge su Lietuvos banku Mokėjimų taryboje, kad tas regionų padengimas būtų geresnis nei yra šiandien“, – sakė ji.

Seimo narių siūloma numatyti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalėtų būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Tai reiškia, kad darbo užmokestis gali būti išmokamas grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisa, neleidžianti darbo užmokesčio mokėti grynaisiais pinigais, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.