„Siūlome, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, būtų mokestis nuo gyventojo turimo nekilnojamojo turto, ko pasekoje savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristačiusi įstatymų pataisas, numatančias didinti savivaldos finansinį savarankiškumą.

Pasak ministrės, mokestis bus mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų bus suteiktas mokesčio atidėjimas iki 10 metų, jei jie to paprašys.

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

„Vidutinis mokestis už pagrindinį būstą Lietuvoje turėtų siekti apie 13,5 euro per metus“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių NT mokesčio mokėtojų – 1,2 mln.

„Skirtumas susidaro todėl, kad tiek žmonių patektų į minimalų mokėjimą, kur mokėtina suma būtų iki dviejų eurų, todėl tikėtina, kad patį mokestį mokėtų apie 1,2 mln. gyventojų“ , – sakė ministrė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

„Tiesa turbūt yra kažkur arčiau 25 mln., bet gyvenimas parodys, kiek savivaldybės plačiai taikys lengvatas“, – sakė G. Skaistė.

Pasak ministrės, įstatymų projektai dar nėra galutiniai, o pastabų iš socialinių partnerių ir visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Pagal Finansų ministerijos planą, jei Vyriausybė patvirtintų, o Seimas pritartų, gyventojus pirmosios NT mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.