- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant prezidento Gitano Nausėdos raginimų Vyriausybei įvertinti kainų pokyčius konkrečiuose prekių segmentuose ir imtis atitinkamų veiksmų, finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad priemonės, didinančios gyventojų pajamas, yra pakankamas įrankis priešinantis infliacijai.
„Vyriausybė reagavo numatydama infliacijos projekcijas, sudarydama valstybės biudžetą. Vyriausybė padarė viską, kad žmonių pajamos būtų augančios greičiau, nei auga kainos. Tai reiškia, kad vidutinė pensija auga 12 proc., minimali mėnesinė alga 13,5 proc., kai prognozuojama vidutinė metinė infliacija kitais metais yra 4 proc. Manau, kad Vyriausybė ėmėsi visų veiksmų tam, kad žmonės patys galėtų nuspręsti, kokius produktus jie nori pirkti ir perkamoji galia nemažėtų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, bandymai taikyti mokestines lengvatas pagal konkrečius prekių ir paslaugų segmentus, būtų neteisingi.
„Bet kokie mažesnių tarifų nustatymo rinkiniai vienai ar kitai prekių grupei būtų tiesiog diskriminavimas, nes žmonės, manau, turėtų patys rinktis, ką jie nori pirkti“, – tikino ji.
Ministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis Europos centrinio banko (ECB) prognozėmis, infliacija eurozonoje turėtų imti mažėti pasibaigus šildymo sezonui.
„ES finansų ministrų tarybos posėdyje svarstėme infliacijos pokyčius. ECB pristatė savo matymą ir jų nuomone kitų metų viduryje infliacija turėtų nusistovėti, lygis kitais metais turėtų būti mažesnis, negu šiais metais. Didžioji dalis kainų augimo ateina iš energijos kainų augimo. Matome iš ateities energijos pirkimo sandorių, kurie yra sudaryti šiandien, matome, kad energetikos kainos yra linkusios mažėti, todėl tikėtina, kad pasibaigus šildymo sezonui visgi kainos stabilizuosis ir turėtų pradėti mažėti“, – mano G. Skaistė.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščiui „Kauno diena“ teigė, kad šalyje vis sparčiau augant infliacijai, Seime priimti sprendimai, didinantys gyventojų pajamas, yra nepakankami sprendžiant kainų augimo problemą. Todėl jis paragino Ministrų kabinetą imtis veiksmų, kurie prisidėtų prie infliacijos mažinimo konkrečiuose prekių ir paslaugų sektoriuose.
Prezidentas mano, kad gyventojų pajamų didinimas nėra pakankamas būdas įveikti kainų kilimo iššūkius, kadangi nesiimant papildomų, į infliacijos mažinimą orientuotų priemonių, socialinė atskirtis šalyje ir toliau nemažėtų.
Gruodžio mėnesį Lietuvos bankas paskelbė dvigubai didesnes šių metų infliacijos prognozes, siekiančias 5,1 proc. Savo ruožtu Finansų ministerija skaičiuoja, kad ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...