- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prielaidų valstybės pajamų augimui yra ne viena, o Finansų ministerijos kitų metų ekonomikos augimo prognozės yra pačios atsargiausios. Jos teigimu, darbo užmokesčio fondo augimas lenks atlyginimų didėjimą, o Lietuvos tarptautinis konkurencingumas bus sėkmingai išlaikytas.
Po antradienį Seime pristatyto 2022 metų valstybės biudžeto frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariui Algirdui Butkevičiui kilo abejonių dėl biudžeto tvarumo, esą ateinančiais metais ekonominiai rodikliai gali ir neaugti taip ženkliai, kaip planuoja ministrė – nors numatoma surinkti 60 proc. daugiau pelno mokesčio, beveik 13 proc. daugiau pridėtinės vertės mokesčio ir 15 proc. – gyventojų pajamų mokesčio, mažmeninės prekybos ir atlyginimo kilimo tempai gali lėtėti. Be to, anot A. Butkevičiaus, kitais metais teks spręsti didėjančias transporto sektoriaus ir uosto problemas.
Parlamentaro nuomone, numatomas 3,1 proc. biudžeto deficitas gali būti didesnis, nei prognozuoja ministerija, tad A. Butkevičius paprašė ministrės išsklaidyti jam kilusias abejones.
G. Skaistė atsakė, kad formuojant biudžetą naudotos ministerijos ekonominės prognozės yra pačios atsargiausios, o prielaidų augimui pagrįsti yra keletas. Vieną jų – augantys atlyginimai.
„Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas, minimalios mėnesinės algos augimas daro įtaką darbo užmokesčio augimui kitiems metams. Prognozuojama, kad kitais metais darbo užmokestis augs apie 8 proc. Taip pat yra augantis ir prognozuojamas dirbančiųjų skaičius. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondas augs sparčiau, nei darbo užmokestis“, – Seime A. Butkevičiui atsakė finansų ministrė.
G. Skaistė taip pat pastebėjo gerėjančius investicijų rodiklius, kurie, pasak ministrės, auga dviženkliais skaičiais.
„Tai reiškia, kad ekonomikos augimo prognozės pagrįstos tam tikrais tvariais rodikliais ir jeigu vertinant mūsų konkurencingumo lauką su kitomis šalimis, tai išties tuose sektoriuose, kurie yra eksportuojantys sektoriai, darbo produktyvumas yra augantis ženkliau, sparčiau, nei auga darbo užmokestis. Mes tą tarptautinį konkurencingumą taip pat išlaikome“, – tikino G. Skaistė.
Ministerijos skaičiavimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ateinančiais metais augtų 4 proc. „Kitų institucijų prognozės yra iki 5 proc. aukščiau, negu mūsų“, – pažymėjo finansų ministrė.
Visgi Lietuvos bankas rugsėjo pabaigoje paskelbtame Lietuvos ekonomikos prognozės pristatyme skaičiavo, kad šalies BVP likusią šių metų dalį turėtų augti 4,9 proc., tačiau 2022 metais sulėtėti iki 3,5 proc.
Tarptautinio valiutos fondo birželio duomenimis, Lietuvos BVP ateinančiais metais turėtų augti apie 4,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių2
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...