- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros kainų rekordas verslui kelia siaubą ir jie atvirai sako, kad jei tokios kainos laikytųsi ir ateityje, jie būtų priversti kainas didinti dvigubai. Verslininkas, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad sąskaitos už elektrą po šios vasaros tikrai bus milžiniškos, praneša LNK.
„Sąskaitos, lyginant su praėjusiais metais, viršija penkis kartus, o dabar vasara. Tikėtina, kad rugpjūčio sąskaitos bus dar didesnės. 60 proc. visos Lietuvos pramonės yra nuosekliame biržos valandiniame įkainyje, nes tos sutartys, kurios buvo pas mus anksčiau, jos nebuvo pratęstos naujomis kainomis. Pramonė moka tiek pat, kiek paprasti buitiniai vartotojai. Maždaug 40 proc. pramonės visgi pavyko užfiksuoti kainą. Aišku, didžioji pramonės dalis tikėjosi, kad vasarą elektros kainos nukris ir tada fiksuosime. Deja, taip neatsitiko, o elektra dar labiau pabrango. Jei ateinančiomis dienomis bus 4 Eur/kWh, tai dalis įmonių, tikėtina, kad mažins elektros suvartojimą pagal savo galimybes, leis darbuotojams pailsėti, o įranga dirbs laisvąja eiga“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Pats saulės saulės kolektorių gamyklą turintis V. Janulevičius teigė, kad pakilus elektros kainai, nebeįmanoma pagaminti rinkoje konkurencingo pramoninio produkto.
„Šiandien turime didelę paklausą saulės modulių gamybai. Šiandien dar dirbame su ta elektros kaina, kokia yra, bet ateityje, žinodami elektros kainas, mes tiesiog sumažinsime elektros vartojimą. Tokiu būdu mes šiek tiek balansuosime ir visą energetinę sistemą, ir nepatirsime tų didžiulių kaštų. Parduoti produkciją, pagamintą su tokia elektros kaina, yra praktiškai neįmanoma. Standartinės apdirbamosios pramonės įmonės gamybos kaštai sudarydavo iki 20 proc. bendrojo produkto kainos. Tai jeigu elektros kaina pakyla 10–40 kartų, tai jokia produkcija negali būti konkurencinga. Tokiu metu yra geriau išlaukti ir negaminti ir tokiu būdu stabilizuoti tinklą“, – aiškino V. Janulevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Antradienį Baltijos šalių elektros biržoje pritrūkus elektros, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį aktyvavo papildomus rezervus – elektrą pradėjo gaminti Panevėžio ir Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. V. Janulevičius sako, kad reikėtų pagaminamos elektros neeksportuoti, o pasilikti sau.
Prieš Ignalinos atominės elektrinės uždarymą buvome didžiausi elektros eksportuotojai visoje ES, pastaruoju metu esame didžiausi importuotojai.
„Didžioji dalis stambesnės pramonės yra neužsifiksavusi kainų ir šiandien gyvena taip pat, kaip birža. Yra tų, kuriems pavyko užfiksuoti elektros kainą, bet tokių yra tikrai nedaug. Fiksuoti šiandien galima labai brangiomis elektros kainomis ir tai daugelio įmonių netenkina, nes tos sutartys yra ilgos. Keliai, kuriais reikėtų visą šitą situaciją spręsti – komunikacija tarp stambių gamybinių vartotojų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Mes planuojame tą daryti. Galbūt pasitelkiant sumanias programas, leidžiančias subalansuoti tam tikrų gamybinių pajėgumų nuoseklų paleidimą, o ne vienu metu, nes dėl to ir susidaro tie visi elektros kainos pikai. Tokiu būdu galima pakoreguoti biržos kainą, kad ji nebūtų tokia šuoliuojanti, kaip yra dabar, kai daugeliu atveju gaminti net neapsimoka. Antras kelias jau užeina už mano kompetencijos ribų, reikėtų klausti VERT, ESO ar „Igničio“, kaip apriboti nuosavos elektros gamybą išleidžiant ją į išorę. Kad ir užvestume mes tuos savo Elektrėnus, bet ta elektros kaina vis tiek galiotų, eksportas būtų į visas šalis ir vietiniai vartotojai neišloštų. Tai nėra mano kompetencija, bet tai yra įmanoma“, – tvirtino V. Janulevičius.
Pasak jo, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva tapo priklausoma nuo energetikos importo iš kitų valstybių.
„Yra tokia patarlė – šuo ir kariamas įpranta. Iki šiol pramonė tempia, eksportas tempia, tik dabar didžiausias iššūkis yra energetika. Mes turėtume pasiruošti išnaudoti laiką visai kitiems dalykams. Lietuva yra daug nuveikusi energetinės nepriklausomybės srityje, reikėtų mums transformuotis iki galo. Prieš Ignalinos atominės elektrinės uždarymą buvome didžiausi elektros eksportuotojai visoje ES, pastaruoju metu esame didžiausi importuotojai. Yra Lietuvoje neblogas gaminančio vartotojo įstatymas, leidžiantis gamybinei įmonei įsirengti savo įvado galios pajėgumuose nutolusią vėjo arba saulės elektrinę arba kitą generavimo šaltinį ir tokiu būdu generuoti tą elektrą sau pačiam, sumokant tik tinklo perdavimo mokesčius, kas irgi yra palaikymas mūsų energetinei sistemai“, – teigė V. Janulevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....