Gamintojai pašiurpę nuo elektros kainų: kaip parduoti dvigubai brangesnę produkciją?

„Sąskaitos, lyginant su praėjusiais metais, viršija penkis kartus, o dabar vasara. Tikėtina, kad rugpjūčio sąskaitos bus dar didesnės. 60 proc. visos Lietuvos pramonės yra nuosekliame biržos valandiniame įkainyje, nes tos sutartys, kurios buvo pas mus anksčiau, jos nebuvo pratęstos naujomis kainomis. Pramonė moka tiek pat, kiek paprasti buitiniai vartotojai. Maždaug 40 proc. pramonės visgi pavyko užfiksuoti kainą. Aišku, didžioji pramonės dalis tikėjosi, kad vasarą elektros kainos nukris ir tada fiksuosime. Deja, taip neatsitiko, o elektra dar labiau pabrango. Jei ateinančiomis dienomis bus 4 Eur/kWh, tai dalis įmonių, tikėtina, kad mažins elektros suvartojimą pagal savo galimybes, leis darbuotojams pailsėti, o įranga dirbs laisvąja eiga“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Pats saulės saulės kolektorių gamyklą turintis V. Janulevičius teigė, kad pakilus elektros kainai, nebeįmanoma pagaminti rinkoje konkurencingo pramoninio produkto.

„Šiandien turime didelę paklausą saulės modulių gamybai. Šiandien dar dirbame su ta elektros kaina, kokia yra, bet ateityje, žinodami elektros kainas, mes tiesiog sumažinsime elektros vartojimą. Tokiu būdu mes šiek tiek balansuosime ir visą energetinę sistemą, ir nepatirsime tų didžiulių kaštų. Parduoti produkciją, pagamintą su tokia elektros kaina, yra praktiškai neįmanoma. Standartinės apdirbamosios pramonės įmonės gamybos kaštai sudarydavo iki 20 proc. bendrojo produkto kainos. Tai jeigu elektros kaina pakyla 10–40 kartų, tai jokia produkcija negali būti konkurencinga. Tokiu metu yra geriau išlaukti ir negaminti ir tokiu būdu stabilizuoti tinklą“, – aiškino V. Janulevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Antradienį Baltijos šalių elektros biržoje pritrūkus elektros, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį aktyvavo papildomus rezervus – elektrą pradėjo gaminti Panevėžio ir Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. V. Janulevičius sako, kad reikėtų pagaminamos elektros neeksportuoti, o pasilikti sau.

Prieš Ignalinos atominės elektrinės uždarymą buvome didžiausi elektros eksportuotojai visoje ES, pastaruoju metu esame didžiausi importuotojai.

„Didžioji dalis stambesnės pramonės yra neužsifiksavusi kainų ir šiandien gyvena taip pat, kaip birža. Yra tų, kuriems pavyko užfiksuoti elektros kainą, bet tokių yra tikrai nedaug. Fiksuoti šiandien galima labai brangiomis elektros kainomis ir tai daugelio įmonių netenkina, nes tos sutartys yra ilgos. Keliai, kuriais reikėtų visą šitą situaciją spręsti – komunikacija tarp stambių gamybinių vartotojų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Mes planuojame tą daryti. Galbūt pasitelkiant sumanias programas, leidžiančias subalansuoti tam tikrų gamybinių pajėgumų nuoseklų paleidimą, o ne vienu metu, nes dėl to ir susidaro tie visi elektros kainos pikai. Tokiu būdu galima pakoreguoti biržos kainą, kad ji nebūtų tokia šuoliuojanti, kaip yra dabar, kai daugeliu atveju gaminti net neapsimoka. Antras kelias jau užeina už mano kompetencijos ribų, reikėtų klausti VERT, ESO ar „Igničio“, kaip apriboti nuosavos elektros gamybą išleidžiant ją į išorę. Kad ir užvestume mes tuos savo Elektrėnus, bet ta elektros kaina vis tiek galiotų, eksportas būtų į visas šalis ir vietiniai vartotojai neišloštų. Tai nėra mano kompetencija, bet tai yra įmanoma“, – tvirtino V. Janulevičius.

Pasak jo, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva tapo priklausoma nuo energetikos importo iš kitų valstybių.

„Yra tokia patarlė – šuo ir kariamas įpranta. Iki šiol pramonė tempia, eksportas tempia, tik dabar didžiausias iššūkis yra energetika. Mes turėtume pasiruošti išnaudoti laiką visai kitiems dalykams. Lietuva yra daug nuveikusi energetinės nepriklausomybės srityje, reikėtų mums transformuotis iki galo. Prieš Ignalinos atominės elektrinės uždarymą buvome didžiausi elektros eksportuotojai visoje ES, pastaruoju metu esame didžiausi importuotojai. Yra Lietuvoje neblogas gaminančio vartotojo įstatymas, leidžiantis gamybinei įmonei įsirengti savo įvado galios pajėgumuose nutolusią vėjo arba saulės elektrinę arba kitą generavimo šaltinį ir tokiu būdu generuoti tą elektrą sau pačiam, sumokant tik tinklo perdavimo mokesčius, kas irgi yra palaikymas mūsų energetinei sistemai“, – teigė V. Janulevičius.