Vilniečiai sako, kad sostinės veidas akivaizdžiai pasikeitė.

„Rusiškai kalbančių nemažai, padaugėjo labai, nemaloniai nuteikia ta rusų kalba“, – šnekėjo pašnekovė.

„Per pastaruosius trejus metus pastebėjau žymų pokytį“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu Lietuvoje – 220 tūkstančių užsieniečių, didžiausia jų koncentracija būtent Vilniuje.

Daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Pastaruoju metu smarkiai išaugo ir migrantų iš musulmoniškų šalių skaičius. Jų dabar tiek pat, kiek gyvena Marijampolėje – 30 tūkstančių.

„Girdėjau apie musulmonus, kad čia važiuoja“, – teigė pašnekovas.

„Aišku, jei bus nekontroliuojama, gal tas kažkada gali paveikti ir mūsų šalį“, – pabrėžė kitas pašnekovas.

„Man patinka tas faktas, kad Lietuva yra tokia maža, daug lietuvių ir mes palaikom tokį savo lietuviškumą, nes tas išsiplėtimas imigrantų ir tos kultūros jau nebesijaučia tokios“, – šnekėjo pašnekovė.

Rusiškai kalbančių nemažai, padaugėjo labai, nemaloniai nuteikia ta rusų kalba.

Viena vertus, didelė migracija Lietuvoje paskatino vartojimą, todėl šalies ekonomika augo kiek sparčiau nei tikėtasi.

„Bet mes matėme labai siauros geografinės srities pritrauktus imigrantus, jie įsilieja į žemos pridėtinės vertės sektorius, sukuria žemą pridėtinę vertę“, – nurodė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O Lietuvai šiuo metu labiausiai reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų – inžinierių, informacinių technologijų specialistų ar analitikų. Prieš dvejus metus valdžia supaprastino tokių imigrantų įdarbinimo sąlygas, tačiau nepadėjo ir tai.

„Tokių kvalifikuotų imigrantų Lietuva pritraukia vis dar labai mažai, nors turime šiuo metu trigubai daugiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, beveik 250 tūkstančių, negu gyveno jų prieš 5 metus, bet didžioji dalis nėra tų, kurių Lietuvai labiausiai trūksta“, – aiškino vyriausiasis ekonomistas.

Laikini leidimai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu išduoti daugiau nei 115 tūkstančių užsieniečių. Tik 6 tūkstančiai arba 5 procentai iš jų yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

„Žinoma, yra gerai ir geriau, jeigu į Lietuvą grįžta jau aukštą kvalifikaciją turintys lietuviai emigrantai, kurie jau yra sukūrę sau verslus, galbūt jie ateis čia kažką sukurti“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

Lietuva iki šiol neturi nuoseklios imigracijos politikos. Premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, kad imigrantų Lietuvoje būtų mažiau, jei atsakingiau elgtųsi verslas.

„Visokiausių dalykų su ta imigracija buvo. Buvo įmonių, kurios įvežė darbuotojus neatsakingai, buvo įmonių, kurios vienomis sąlygomis per daug lengvai bandydavo čia tuos žmones į Lietuvą atgabenti“, – Žinių radijui kalbėjo I. Šimonytė.

Pramonininkai aiškina, kad be imigrantų Lietuva vis tiek neišsivers, darbo jėgos trūksta.

„Deja, demografija yra tokia, kokia yra. Ekonomiką auginti, tam, kad tie patys talentai, mūsų žmonės, kurie išvyko į užsienį, gavo ten išsilavinimą, galėtų grįžti ir čia dirbti, reikia tų paskatų, kad jie grįžtų dirbti čia“, – sakė V. Janulevičius.

Valstybės saugumo departamentas jau ne kartą perspėjo, kad dėl išaugusio imigrantų srauto, padaugėjo ir kontržvalgybinių grėsmių.

Prezidentas yra siūlęs rusams ir baltarusiams taikyti vienodus ribojimus atvykti į Lietuvą. Tačiau parlamentas nesutiko, teigė, kad baltarusiai bėga nuo A. Lukašenkos režimo.

„Ką mes dabar matome – 70 procentų atvykstančių yra tie vadinami ekonominiai migrantai“, – pabrėžė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Daugelis tokių per metus po keletą kartų keliauja pirmyn atgal iš Lietuvos į Baltarusiją.

„Be abejo, jie yra verbuojami. Aišku, kad KGB prieina prie jų, aišku, kad su jais kalbasi, aišku, kad juos terorizuoja, ir, matyt, užverbuoja. Kelia tam tikras užduotis, kurias jie atlieka čia būdami“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 tūkstančių baltarusių.