- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atskiruose regionuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) nemokamai priimamų statybų ir griovimų atliekų kiekiai skiriasi kartais, o juos viršijus įkainiai yra itin dideli, todėl gyventojams jas tenka gabenti į sąvartynus, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Kainų skirtumai yra per daug dideli ir neišgirdau, kaip juos paaiškinti. Suprantu, kad RATCai skirtingi, bet tokie įkainiai yra sunkiai suprantami: kai kurie sugeba už dyką (priimti mišrias statybines ir griovimo atliekas), o kai kurie – už kelis šimtus“, – pirmadienį komitete diskutuojant dėl atliekų tvarkymo pareiškė A. Gedvilienė.
Parlamentarė mano, kad tokia tvarka verčia gyventojus stambiagabarites statybų atliekas vežti į miškus ar pakrūmes.
„Kainos sunkiai įkandamos žmonėms ir jie ieško atlernatyvių būdų, kaip atsikratyti atliekomis, nes legalus būdas yra labai brangus“, – pridūrė A. Gedvilienė.
Kainos sunkiai įkandamos žmonėms ir jie ieško atlernatyvių būdų, kaip atsikratyti atliekomis, nes legalus būdas yra labai brangus.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, viešai skalbiama informacija regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) svetainėse yra neaiški ir neišsami.
„Labai skirtingas kiekis informacijos talpinamas, pasigendama pilna apimtimi tokios informacijos“, – komiteto posėdyje teigė ji.
Ji pabrėžė, kad nei valstybė, nei savivalda nenustato tokių atliekų maksimalių surinkimo kiekių ar įkainių.
Aplinkos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad Alytaus ir Kauno regionų aikštelės iš vieno gyventojo nemokamai priima 300 kg griovimo atliekų per metus. Už kiekvieną viršytą toną Alytuje kaina svyruoja nuo 14 eurų iki 24 eurų, o Kaune perviršis iš viso nepriimamas ir atliekas reikia vežti į sąvartyną.
Panevėžyje iš vieno namų ūkio priimama 300–350 kg atliekų, o į Klaipėdos gyventojai nemokamai gali atgabenti iki 500 kg tokių atliekų. Dar daugiau – 640 kg nemokamai iš žmogaus priimama į Šiauliuose.
Marijampolėje ir Utenoje nemokamai priimama po 200 kg, o virš šio kiekio reikia mokėti beveik 228 eurus už toną Marijampolėje ir beveik 85 eurus Utenoje. Tuo metu Tauragėje nemokamai priimama iki 50 kg, už papildomą toną reikia mokėti beveik 339 eurų.
Vilniuje nemokamai priima 25–250 kg, o dar 190–580 eurų už toną kainuoja atvežus daugiau.
Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles priimamų statybų ir griovimų atliekų situaciją komitetas svarstė reaguodamas į portalo „15min“ praėjusią savaitę paskelbtą tyrimą, kad Marijampolio miške veikė nelegalus Juodžių sąvartynas. Pasak portalo, daugiau nei pusmetį departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti nelegalių vežėjų kontrolės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...