Geri norai – kirtis Lietuvai? Pereiti į pagrindinį turinį

Geri norai – kirtis Lietuvai?

2026-11-22 05:00

Lietuvai itin svarbu stiprinti energetinę ir ekonominę nepriklausomybę. Tačiau kartais svarbius procesus stabdo tik iš pirmo žvilgsnio nekaltos visuomeninės iniciatyvos.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Nauda: laivas-saugykla „Independence“ suteikia Lietuvai energetinę nepriklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Kieno ausys kyšo?

Rusijos interesas Lietuvoje akivaizdus – kuo didesnė mūsų energetinė ir ekonominė priklausomybė nuo išorės tiekėjų, tuo daugiau galimybių Maskvai daryti politinį ir ekonominį spaudimą.

Ne pirmus metus įvairiausiais būdais bandoma paveikti bet kokius Lietuvos veiksmus, kurie sustiprintų nepriklausomumą nuo Rusijos. Bene geriausias to pavyzdys – 2013–2014 m. Žygaičiuose (Tauragės r.) kilę gyventojų protestai prieš skalūnų dujų žvalgybą. JAV kompanijai „Chevron“ planuojant investuoti Vakarų Lietuvoje, vietos bendruomenės buvo kurstomos masiniais gąsdinimais dėl neva nuodijamo požeminio vandens. Protestų lyderiai buvo tiesiogiai koordinuojami ir remiami tinklų, siekiančių išlaikyti „Gazprom“ monopoliją, todėl investuotojas galiausiai pasitraukė.

Visagino AE projektas, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, laivas-saugykla „Independence“, vėjo energetika, vietinių biokuro išteklių naudojimas, karinio poligono Kapčiamiestyje steigimas – tai strateginiai žingsniai, galėję padėti, padėję ar padėsiantys Lietuvai ištrūkti iš rusiškos energetinės priklausomybės ir sustiprinti šalies gynybą. Tačiau planuojant ar statant kiekvieną iš šių strateginių objektų staiga kyla organizuotos nepasitenkinimo bangos, kuriomis bandoma sužlugdyti strateginius projektus.

Nusivylimas: Visagine buvo planuojama statyti naują branduolinę elektrinę, tačiau aktyvistai „pasistengė“, kad projektas nebūtų įgyvendintas.

Jautriausios temos

Vieša paslaptis, kad lengviausia daryti poveikį ne viešais politiniais pareiškimais ar veiksmais, o pasitelkiant visuomenines nevyriausybines organizacijas, kurios paprastai telkia visuomenę ginti pažeidžiamiausių socialinių grupių ar saugotinų objektų.

Ypač aštriai visame pasaulyje pasisako aplinkosaugos ir gyvūnų globos organizacijos, nes šios temos tikrai jaudina visuomenę. Į jas pirmiausia jungiasi jauni, mažiau patyrę, bet mėgstantys radikaliai reikšti savo nuomonę asmenys, todėl jais lengviau manipuliuoti. Tik kaip atskirti, kur yra riba, kai šios organizacijos veikia tikrai iš altruistinių paskatų, o kada jomis gali būti naudojamasi?

Sunkiai atsekama

Vienas jautriausių klausimų – tokių nevyriausybinių organizacijų finansavimas. Kai paramos grandinėje atsiranda tarptautiniai fondai, tarpinės organizacijos ir kelios finansavimo grandys, o privatūs lėšų aukotojai yra saugomi nuo viešumo, galutinis pinigų kilmės šaltinis visuomenei gali būti sunkiai atsekamas. Net organizacijų aktyvistai nebūtinai žino visą finansavimo grandinę ar geopolitinius interesus, kurie gali slypėti už jų rėmėjų veiklos.

Tai nereiškia, kad kiekviena aplinkosaugos ar gyvūnų gerovės organizacija yra priešiškų valstybių įrankis. Tačiau valstybės saugumo požiūriu finansavimo skaidrumas, interesų atskleidimas ir galimų įtakos kanalų vertinimas turėtų tapti ne mažiau svarbūs nei pačios deklaruojamos iniciatyvų idėjos.

Kraštovaizdis: Vokietijoje vėjo jėgainių statyba yra taip išplėtota, kad niekas nesistebi jų gausa aplinkoje.

VSD vertina

„Lietuvos žvalgyba vertina įvykius, procesus ir tendencijas, apie kurias rinkti informaciją ir vertinti grėsmes Lietuvos žvalgybą įgalioja LR valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtinti žvalgybos informacijos poreikiai, – teigiama redakcijai atsiųstame Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakyme į mūsų pateiktus klausimus. – Taigi, kalbant apie konkrečius dokumentus, įskaitant jūsų minimus „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus“, jie parengiami remiantis VGT patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir atsižvelgiant į ilgalaikes nacionalinį saugumą veikiančias tendencijas. Taip pat naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2026–2027 m.) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant iki 10 metų perspektyvą.“

Į klausimą, kodėl ankstesniais metais vertinimo dokumentuose buvo labiau akcentuojama visuomeninių organizacijų veikla, o paskutinėje ataskaitoje tam skiriama mažiau dėmesio, VSD atsakė: „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime esame išskyrę teiginį, kad „Strategiškai svarbi infrastruktūra ir projektai išlieka nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių subjektų taikinys“. Esame pažymėję, kad ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčios įmonės ir atskiri šių valstybių piliečiai iki šiol domisi Lietuvos transporto, energetikos sektoriais, vis daugiau dėmesio sulaukia ir aukštųjų technologijų sektorius. Siekdami veikti Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros, jie nuolat keičia savo taktikas ir ieško naujų galimybių. Rusijos subjektų interesas išlieka ir strategiškai svarbių projektų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse trikdymas. Todėl negalime sutikti su Jūsų teiginiu apie tai, kad šalies agresorės kišimasis į mūsų šalies ekonomikos ir verslo procesus dokumente nėra akcentuojamas. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime galite rasti ne vieną aprašytą atvejį, kai ryšių su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone turintys subjektai naudojosi Lietuvoje įkurtų įmonių priedanga. Informacija apie atliktus arba atliekamus žvalgybos tyrimus nėra viešai skelbtina.“

Dauguma išvykų finansuojamos iš asmeninių lėšų. Aš įstaigos veiklai panaudojau santaupas sodybai pirkti.

Peržengia ribas

Pastaruoju metu Lietuvoje yra suaktyvėjusi kai kurių itin radikalių gamtos ir gyvūnų apsauga užsiimančių viešųjų įstaigų veikla, į kurią įtraukiama visuomenė.

Kai visuomenė įsijaučia į tvarkdarių vaidmenį, ji pati imasi drastiškų veiksmų. Štai tokie paradoksai jau yra fiksuojami VšĮ „Girių inspekcija“ aktyvistų gretose. Juos dominanti sritis – miškai, dėl kurių nuolat atakuojamos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, o svarbiausia – Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir Valstybinė miškų tarnyba (VMT). „Girių inspekcijos“ interesas tarsi labai gražus – kad nebūtų masiškai kertami Lietuvos miškai, kad būtų išsaugotos sengirės. Ši organizacija aršiai įsitraukė ir į Kapčiamiestyje steigiamo karinio poligono reikalus. Tačiau kova su institucijomis jau peržengė vien diskusijų ir pasiūlymų tobulinti įstatymus teikimo ribas. Galbūt todėl nuo „Girių inspekcijos“ atsiribojo kitos panašios organizacijos. Plačiau nuskambėjo įvykis, kai vienoje degalinėje buvo tiesiog viešai išplūsti girininkai, atvažiavę degalų. Akivaizdu, kad „Girių inspekcijos“ aktyvistus jau vien girininko uniforma veikia kaip bulių raudonas skuduras. Yra užfiksuotas ir „Girių inspekcijos“ vadovo įsiveržimas į VMT regioninio padalinio darbuotojos kabinetą, taip pat kitų incidentų.

Socialiniai tinklai

Valstybinių miškų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ina Bikuvienė sako, kad dauguma tokių visuomeninių organizacijų yra pasitelkusios socialinius tinklus.

„Jie kartais grasina supjaustyti automobilių padangas, vadina mus žudikais ir kitokiais žodžiais plūsta. Tokie komentarai sulaukia daug palaikymo, nes „žaliosios“ temos dabar labai populiarios, – sako I. Bikuvienė. – Gali kalbėti ką nori, tačiau abipusė pagarba turi būti. Be to, jie kalba visai ne tuo adresu – mes nepriimame jokių sprendimų, mūsų darbuotojai yra tiktai vykdytojai, sprendimų jie nepriima, tai kodėl ateinama pas girininką ir jam aiškinama, kaip reikia dirbti?“

Patys neatsakingi

Pasak I. Bikuvienės, labai lengva dalyti patarimus, reikalauti iš kitų atsakomybės, kai patys absoliučiai už nieką neatsako. „Jie neatsako už savo pasiūlymus, savo norus, – sako profsąjungos vadovė. – Tai jūs pasirašykite, kad, įgyvendinus jūsų pasiūlymus, jūs atsakysite, kokios pasekmės po dešimties ar daugiau metų bus miškuose, tada niekas neprisiims tokios atsakomybės. Juk reikia suplanuoti strategiją, matyti, suprasti, nuo ko miškui bus geriau.“

Apie šių judėjimų neapykantos kurstymą, provokacijas ir trukdymą dirbti VMU regioninių padalinių darbuotojams viešai yra įspėjusi ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija.

Negražūs būdai

I. Bikuvienė sako, kad jų profesinę sąjungą pasiekia nusiskundimai, ypač iš regionų. „Žmonės sako esantys nesaugūs vien dėl to, kad vilki darbinę aprangą, – pasakoja profsąjungos pirmininkė. – Blogiausia, kad niekam nepasiskųsi – policijos neveiksnumas yra nežavintis, yra labai daug bylų pradėta ir nutraukta, nes nėra nusikaltimo sudėties. Tai gal reikia sulaukti smurto, kad būtų ta nusikaltimo sudėtis?“

I. Bikuvienė klausia: kuo gali baigtis tokios protestų priemonės? Jeigu jas skatinsime, agresyvumas dar labiau išbujos.

Iš kur lėšos?

Oficialiose ataskaitose „Girių inspekcijos“ disponuojama suma siekia tik 6 tūkst. eurų per metus. Transporto išlaidoms, pvz., 2025 m. skirta 1 742 eurai. Turint galvoje veiklos mastą, nuolatines išvykas po Lietuvą į miškus, ministerijas, urėdiją ir t. t., tai gana maža suma. Organizacija nuolat prašo pagalbos iš savo rėmėjų, tam naudojama ir „Contribee“ platforma. „Girių inspekcija“ yra pateikusi projektą Atviros Lietuvos fondui (ALF), kurio dokumentuose rašoma, kad šiemet jam yra skirta 30 tūkst. eurų, tačiau ši suma bus matoma jau kitoje ataskaitoje.

„Girių inspekcija“ kartu su kitomis mažomis, regioninėmis organizacijomis 2026 m. dalyvavo atrankoje į NVO lyderių akademiją, o po 6 mėn. trukusių mokymų, kaip ir kiti mokymų dalyviai, rengė projektą ir dalyvavo projektų finansavimo konkurse, – teigiama ALF redakcijai atsiųstame atsakyme į klausimą, ar tokių organizacijų radikalumas nėra trukdis finansuojant jas. – ALF, organizuodamas projektų atranką, remiasi nešališkumo ir ekspertiškumo principais. Vadinasi, kiekvieną projektą pagal aiškiai įvardytus kriterijus atskirai vertina nepriklausomi ekspertai, pateikdami savo vertinimus dėl projekto tikslingumo ir pasirinktų priemonių, kartu jie pateikia ir ekspertines įžvalgas dėl kylančių rizikų. Galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į ekspertų rekomendacijas, priima Projektų atrankos komitetas. Mums svarbu, kad į finansavimą pretenduojančios organizacijos gerbtų pamatines ES vertybes (lygiateisiškumo, pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos, žmogaus orumo ir kt.) tiek savo viešojoje komunikacijoje, tiek kasdienėje veikloje. Todėl ALF pasilieka teisę stebėti viešojoje erdvėje organizacijų ir jų narių skelbiamą informaciją ir reaguoti – viena iš numatytų priemonių yra finansavimo sutarties nutraukimas. Ši sankcija taikoma ir sulaukus atsakingų valstybės institucijų išvadų dėl vykdomos nusikalstamos ar antivalstybinės veiklos, pripažinus finansinį sukčiavimą ar kitus nusikaltimus. Šiuo metu tokios informacijos nesame gavę ir neturime apie nė vieną iš finansavimą gavusių organizacijų. Finansavimo kvietimas, pagal kurį suteiktas finansavimas ir VšĮ „Girių inspekcija“, yra skirtas išimtinai mažoms, regionuose veikiančioms organizacijoms. Kai kuriose iš jų dirba vos po vieną ar du žmones, tad ir projektų įgyvendinimo rizika yra didesnė. Todėl visus metus, kol įgyvendinami projektai, mūsų specialistai bendrauja su projektų vykdytojais, atlieka patikras, kaip vykdomos projekte suplanuotos veiklos, tikrina projekto lėšų panaudojimo skaidrumą, taip pat vertina kylančias rizikas.“

Apie finansavimą klausėme vos trejus metus gyvuojančios VšĮ „Girių inspekcija“ vadovo Mindaugo Docaičio. „Dauguma išvykų finansuojamos iš asmeninių lėšų, – pasakoja mums M. Docaitis. – Aš įstaigos veiklai panaudojau santaupas sodybai pirkti. Buvau nusižiūrėjęs sodybą Labanoro girioje. Norėjau ramybės nuo miesto. Tačiau nuvažiavęs į mišką vietoje ramybės girdėjau tik mišką pjaunančių pjūklų garsą. Taip ir atsirado idėja jungtis į miškus saugančią organizaciją.“

Puolimus vadina karma

„Girių inspekcijos“ feisbuko puslapyje puikuojasi užrašas: „Taikus žmonių judėjimas už gyvosios gamtos išsaugojimą“, todėl ir paklausėme 

M. Docaičio, kodėl visa „Girių inspekcijos“ veikla neprimena taikaus judėjimo. „Kas yra taika? Tai galimybė reikalauti savo konstitucinių teisių. Konstitucijoje parašyta, kad žmogus privalo reaguoti į niokojamą gamtą, – savaip taikos sąvoką aiškina M. Docaitis. – Mes į tai reaguojame rimtai.“

 Apie tai, kodėl aktyvistai puola plūsti girininkus net viešose vietose, įstaigos vadovas turi savo nuomonę: „Jie yra sistemos dalis, negalima teisintis, kad aš tik dirbu. Manau, kad tai karma, jeigu dirbi tokioje įstaigoje.“

 O gal geriau rinktis ramų dialogą, kad nekiltų riaušių? Juk Lietuvai to dabar mažiausiai reikia. „Pritariu. Bet girininkai prižiūri valstybinius miškus, kurie priklauso visiems, todėl girininkai yra atsakingi už gamtos suniokojimą, – sako 

M. Docaitis ir paatvirauja: – Neturiu jiems nė trupučio pagarbos. Man nepriimtina nuostata, kad jis tik varžtelis sistemoje.“ „Girių inspekcijos“, kuri aktyviai priešinasi ir planuojamo karinio poligono steigimui Kapčiamiesčio girioje, vadovas sako, kad beveik kasdien reikia kreiptis į teisėsaugą. „Teisinius raštus rašome nuolat, nė viena organizacija tiek neparašo raštų per metus, kiek mes parašome,“ – sako visuomenininkas. Į klausimą, ką samdo tiems teisiniams raštams rengti, atsako: – „Teko patiems išmokti. Aš esu kino režisierius, kitas mūsų aktyvistas fizikas, o ta, kuri daugiausia rašo raštus – menotyrininkė. Dabar kasdien dalyvaujame Aplinkos ministerijos, įvairių komitetų posėdžiuose.“ Argi nė vienas niekur daugiau nedirba, jei nuolat važinėja, dalyvauja posėdžiuose? Iš ko gyvena jie patys ir jų šeimos?

„Aš esu inspekcijos vadovas jau pusę metų. Dabar jau galiu sau už benziną sumokėti ir nuvažiuoti į įvykius, – sako 

M. Docaitis. – Mūsų organizacijoje yra labai daug jautruolių. Jie kartais emociškai nelabai stabilūs, ypač kai mato destrukciją. Mūsų tikslas labai paprastas – sengirių išsaugojimas, miškų apsauga. Kai nežinai, ką daryti, apima bejėgiškumo jausmas – tada rėkiame. Turime apie 60 savanorių, kurie neatlygintinai dirba, kiša savo pinigus, kaip ir aš. Bet aš neturėjau pasirinkimo, nes kitaip būčiau visą gyvenimą liūdnas, užsidaręs sėdėčiau. Dabar aš turiu veikimo galią. Tos organizacijos, kurios eina ramiai, nieko nepasiekia.“

Deja, tokia iš pirmo žvilgsnio nekalta altruistine veikla medijose manipuliuoja Kremliaus kontroliuojami informaciniai kanalai ir dezinformacijos tinklai.

Naikina verslus

Ne kartą rašėme ir apie VšĮ „Tušti narvai“ radikalią veiklą, orientuotą į gyvūnų apsaugą. Šios organizacijos idėjos taip pat labai geros, tačiau veiksmų priemonės toli gražu neprimena tokios empatijos žmonėms, kokia deklaruojama gyvūnams. Jiems kartais sekasi – priimami įstatymai, niokojantys verslą. Sena Rusijos svajonė – žvėrelių fermų sunaikinimas Lietuvoje. Nuo Naujų metų užsidarys visos mūsų šalyje veikusios kailinių žvėrelių fermos. Prisidengiant gyvūnų globos reikalavimais žlugdant šį verslą Lietuvoje ir Vakarų Europoje, rinka lengva ranka atiduodama Rusijai ir Kinijai.

Turbūt panašus likimas laukia kiaulininkystės sektoriaus, kur „Tušti narvai“ reikalauja kastruoti paršelius naudojant vaistus nuo skausmo. Ir taip jau galą su galu vos suduriantis verslas patirtų dar daugiau sąnaudų, mėsos kainos imtų kilti arba tiesiog šis verslas užsidarytų.

Šios organizacijos finansavimas taip pat kelia nemažai klausimų, nes prisidengiama anonimiškumu. Tačiau pinigų prašymo būdai „tobulėja“: itin etiška gyvūnų atžvilgiu organizacija prašo gyventojų testamentu palikti savo turtą jai. Tai dar nauja tendencija mūsų viešųjų įstaigų, net ir globojančių vaikus ar senelius, istorijoje. Ar tas gyvūnų gelbėjimas yra tik infantiliškas noras apsaugoti gyvūnus, ar kieno nors gudriai suregztas planas iš visų pusių griauti Lietuvos ekonomiką?

Galimi interesai

Dar viena organizacija – asociacija „Kraštovaizdis“, susikūrusi būtent dėl Širvintų rajone planuojamo vėjo elektrinių parko statybos, tačiau vėliau kiek išplėtusi savo veiklą.

Nors oficialiai ši asociacija pripažįsta esanti „už atsinaujinančios energetikos projektus modernioje ir vakarietiškoje Lietuvos valstybėje“, jos veikla to nelabai primena. Vėlgi – gausa skundų, kuriems parengti neabejotinai turėjo būti išleista tūkstančiai eurų, aktyvus noras sustabdyti nacionalinės energetikos plėtrą gali kelti įvairių minčių. Kaip tyčia aktyviausios, radikaliausiai veikiančios visuomeninės organizacijos kuriasi būtent tose srityse, kur bandoma užtikrinti šalies nepriklausomumą nuo Rusijos. Atsitiktinumas, tiesiog nesupratimas, o gal tik labai siaurų asmeninių interesų tenkinimas? Dėl šios asociacijos veiklos, kaip redakcijai atsakė Finansinių nusikaltimų tarnybos atstovė, ši tarnyba buvo gavusi du skundus iš fizinio asmens. Vienu atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (sprendimą patvirtino teismas). Įvertinus kitą skundą, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Pritariu

Ačiū Žygaičių bendruomenei išsaugojusiai Lietuvos brangiausią turtą - vandenį.
1
-1
kltt

Nepritariau ir nepritarsiu"plikapapių" akcijai, "tušti narvai". Nesuprantu, kaip pigiai save pardavė seimūnai, matomai vėl laukia naujos plikos akcijos. Jei rimčiau, gyvūnų auginimas tai tokia pat ekonominė veikla kaip pieno gamyba. Veiklą reikia skatinti o ne likviduoti. Valio seimūnams, padedantiems skurdinti Lietuvą.
0
-1
N

Sisteminės - nomenklatūrinės komjaunimo aktyvistės rašliava.
2
-1
Visi komentarai (8)

Daugiau naujienų