Beveik 1 mln. gyventojų senatvei pinigų yra sukaupę antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Dalis nepatenkinti – nori viską atsiimti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė vadinamąjį langą, kai valdžia leistų tai padaryti, ilgina iki dvejų metų. „Pliusas būtų ir patiems fondams, žmonės neskubėtų per pačią pirmą dieną pasiimti pinigų“, – sakė ji. Tačiau G. Paluckas įsitikinęs , kad „tie, kas priims sprendimą, gebės jį realizuoti ir per dvylika mėnesių.“

Jei pinigus ims ir iš antrosios pakopos išeis per siūlomą dvejų metų laikotarpį, mokesčių susimokėti nereikės. „Valstybės prisidėjimas, „Sodros“ netekimo dalis grįš atgal į „Sodrą“, taip didinant žmogui pirmosios pakopos pensiją“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Šią ir kitas pensijų pakopos pertvarkas ministrė Vyriausybei pateikti nori dar iki mėnesio pabaigos. Premjeras jau paruoštą pensijų reformą aptarė su Prezidentu.

Taip pat jie aptarė ir dar ruošiamą mokesčių reformą. Kol visi verčiasi per galvą ieškodami papildomų pinigų, Gitanas Nausėda siūlo daugiau lengvatų. Tačiau Seimo narys Simonas Gentvilas mano, kad „išlaidas reikia varžyti. Tas dosnumas turi pasibaigti“.

Buvo sutarta į mokesčių paketą įtraukti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Šeimoms, kurios turi vaikų. Matyt, tai bus papildomas klausimas ir koalicinei tarybai“, – aiškino G. Paluckas.

S. Lisausko / BNS nuotr.

Prieš dvejus metus tokį G. Nausėdos siūlymą Seimas atmetė.

Kuo aiškesnė darosi mokesčių dėlionė, tuo labiau sirpsta verslo nepasitenkinimas.

„Būkite atsargūs, pjaudami šaką, ant kurios mes visi sėdime“, – ragino Investuotojų forumo prezidentas Rolandas Valiūnas.

„[Tai] tampa krokodiliškomis sankcijomis – suvalgykime ir sunaikinkime mažiukus arba vidurinę klasę“, – piktinosi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Labiausiai verslą piktina planuojamas didinti gyventojų pajamų (GPM) ir 2 proc. didesnis pelno mokesčiai.

„Jau dvejus metus mes neturime nė vieno užsienio investuotojo“, – teigė R. Valiūnas.

„Dabar estai jau naikina pelno mokestį, nori grįžti prie seno GPM mokesčio, palieka tik padidintą PVM mokestį“, – kaimyninės šalies sprendimus įvardijo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Verslo atstovai perspėja: jei gyventojai ir įmonės uždirbs mažiau – ekonomika lėtės, o investuotojai ims dairytis kitur.

„Perkelti darbo vietas į kurią nors kitą pasaulio vietą, ar tai būtų Dubajus, ar Airija, Malta, kas tik nori, yra gana paprasta“, – komentavo R. Valiūnas.

„Visi pajamų mokesčiai, ar tai būtų gyventojų pajamų, ar pelno, ar įmonių pajamų, visą laiką yra mažiausiai efektyvūs, jie iškraipo ekonomines paskatas, mažina investicijas, mažina darbo užmokesčio augimą“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Verslas spaudžia vietoje to didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Mes suprantame, kad šiai Vyriausybei PVM yra labai jautri tema, bet, žiūrėkite, vienas PVM [procentinis, – „Kauno diena“] punktas duoda maždaug 320 mln. eurų per metus“, – skaičiavo Investuotojų forumo prezidentas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

G. Paluckas nė nesileidžia į kalbas, o prieš anksčiau yra pasisakęs ir Prezidentas. „Didinant PVM iš esmės būtų skriaudžiami mažiausias pajamas gaunantys asmenys“, – tikino premjeras.

„Vyriausybė yra įsirašiusi į programą įvesti lengvatinį PVM tarifą sveikiems maisto produktas. Taip bazinis tarifas didėja, lengvatinis tarifas sveikiems maisto produktams, pirmo būtinumo maisto produktams mažėja, vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunančių asmenų perkamoji galia net nenukenčia“, – prieštaravo N. Mačiulis.

Tikimasi, kad pinigų atsiras augant ekonomikai, bet valdžia diskutuoja apie trumpesnę darbo savaitę, papildomus laisvadienius.

„Viena diena mums duoda – arba neduoda – vien į biudžetą apie 80 mln. eurų “, – skaičius pateikė R. Valiūnas.

Pasispausti siūloma ir patiems valdininkams. S. Gentvilo skaičiavimu, nedidinant pinigų ministerijoms, atlaisvėtų 0,5 mlrd. eurų. „Peržiūrėtų etatus, peržiūrėtų finansavimą. Manau, sutaupyti 5 proc. kiekvienoje įstaigoje yra įmanomi“, – sakė jis.

Ir patys pensijų fondai siūlosi Lietuvoje investuoti ne 10 proc. gyventojų sukauptų lėšų, o 25 proc.

„Užtenka pakeisti įstatymą ir iš karto atsilaisvina 3,5 mlrd. eurų, kurie gali būti investuoti Lietuvoje“, – teigė N. Mačiulis.

Į gynybą nukreipti planuojama ir 300 mln. eurų, kuriuos valstybė kaip paskatą šiuo metu moka kaupiantiems antrojoje pakopoje. Pagal nutekintą planą, be anksčiau įvardytų mokesčių, mažėtų PVM lengvatos, atsirastų papildomas draudimo mokestis, o už nekilnojamąjį turtą mokėtų kur kas daugiau gyventojų.