Ekonomistas: statistiškai mes vis dar prekiaujame su Rusija

  • Teksto dydis:

Kai kurie ekspertai aiškina, kad neva verslui neaišku, kurioms įmonės iš Rytų yra taikomos sankcijos, praneša LNK.

Statistiškai mes vis dar prekiaujame su Rusija.

Nuo pirmojo sankcijų paketo Rusijai, o vėliau ir Baltarusijai dėl sukelto karo Ukrainoje praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Tąkart lietuviškas verslas skubino importą ir eksportą, į Lietuvą plūdo vilkikai ir vagonai su sankcionuotomis žaliavomis. Sakė, kad reikia laiko persiorientuoti, bet praėjus beveik keturiems mėnesiams „statistiškai mes vis dar prekiaujame su Rusija“, – teigė ekonomistas Aleksandr Izgorodin.

„Skaičiai krenta į abi puses (importą ir eksportą – red. past.) ir pastaruoju metu krenta labai stipriai. Jeigu nuo šių metų pradžios Lietuvos eksportas į Rusiją nukrito maždaug penktadaliu, tai balandžio mėnesį mes jau matome visiškai kitą paveikslą – nuosmukis yra apie 60 proc.“ – tvirtino ekonomistas.

Vis dėlto kiek kitokia situacija su importu. Kaip rodo Muitinės departamento duomenys, su sankcionuotomis įmonėmis ryšių Lietuvos verslas dar nenutraukė.

„Neleisto išvežti arba įforminti importo – virš tūkstančio“, – teigė Muitinės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis.

Virš tūkstančio bandymų kirsti sieną, surašyta beveik 100 administracinių protokolų, pradėta keliasdešimt ikiteisminių tyrimų ir visa tai – vos per kelis mėnesius.

„Kartais susidaro toks vaizdas, kad karas karu, mes užjaučiame Ukrainą, padeda jos gyventojams, bet pinigai pinigais. Ne visas verslas yra toks patriotiškas, kad nutrauktų savo veiklas. Yra tokių, kurie tęsia tas veiklas ir nenori nutraukti“, – komentavo R. Jurgaitis.

Tai rodo, kad yra įmonių, kurios prekių ženklų iš Rusijos ir Baltarusijos vis užsako, tačiau tos prekės ne kartą jau buvo neįleistos į Lietuvą.

„Tada jie teikia antrą, trečią deklaraciją, vis tikėdamiesi, kad deklaracija pateks kitam pareigūnui ir taip apeis ir pavyks išvežti“, – sakė R. Jurgaitis.

Bene dažniausiai į Lietuvą gabenama mediena. Panašūs atvejai fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse. Latvijos teisėsauga skelbia registravusi virš 400 bandymų įvežti į šalį draudžiamas prekes. Pradėta keliasdešimt ikiteisminių tyrimų.

„Tai labiau antrinės sankcijos, taikomos konkrečioms Baltarusijos bendrovėms, kur Latvijos verslininkai turėjo sutartis iki sankcijų paskelbimo ir toliau perka prekes. Deja, ir patys latviai vis dar važiuoja į Baltarusiją“, – kabėjo Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Rihards Kols.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Į Latviją buvo leidžiama įvežti tik tų įmonių prekes, su kuriomis sutartys buvo sudarytos dar iki sankcijų įsigaliojimo. Panašu, kad latviai sutartis pradėjo klastoti. Tačiau kaimynų valdžia tam suvaldyti turi mechanizmus.

„Mes turime tokį privalomą sąrašą įmonių, kurioms taikomos sankcijos. Bet kuri kompanija, veikianti Latvijoje, pagal tas sąrašą turi pasitikrinti savo interesus. Kiek matome, tokio registro neturi jokia kita Europos valstybė. Tai jiems sukelia problemų išsiaiškinant, kuriai įmonei taikomos sankcijos“, – komentavo R. Kols.

Lietuvoje taip pat pasitaikė sutarčių sudarymo datos klastojimų, mat dar prieš įvesdama sankcijas Europos Komisija suteikė išlygą užbaigti verslus su Rusija ir Baltarusija per tam tikrą laiką. Muitinė stebi, kad dabar dokumentuose yra keičiama prekių kilmė.

„Čia yra tokia dviguba kontrolė – mes (Muitinė – red. past.) per prekių prizmę, o bankas – per atsiskaitymus. Šiuo atveju, jeigu nėra pinigų, nebus ir prekių, jeigu nėra prekių, nebus ir pinigų“, – aiškino R. Jurgaitis.

Tačiau kai kurie ekonomistai tikina, kad verslui vis dar sunku susigaudyti, kurioms įmonėms taikomos sankcijos.

Standartinei Lietuvos bendrovei susižiūrėti visus sankcijų paketus labai sunku.

„Jeigu mes paimsime standartinę, nedidelę Lietuvos bendrovę, jai susižiūrėti visus sankcijų paketus, suprasti, ką eksportuoti galima, o ko negalima, kokie yra draudimai, padaryti labai sunku“, – sakė A. Izgorodin.

„Atsakingas verslas, kaip daugelis verslininkų deklaruoja, privalo pažinti savo klientus, pažinti savo verslo partnerius ir tam turi būti įdiegtos nusistovėjusios verslo tvarumo taisyklės“, – tvirtino „Ey Law“ advokatė Inga Pakalniškytė.

O jei to nėra, pasak tarptautinės teisės ekspertės, parodys sankcijos ir baudžiamoji atsakomybė už jų nevykdymą.

„Klausimas retorinis – o kas padengs nuostolius, kuriuos verslas patiria? Sankcijų taikymas yra politinis sprendimas ir viso pasaulio lyderiai tokį sprendimą. Dėl to visi turi patirti tam tikrus nuostolius“, – komentavo I. Pakalniškytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių