Negęsta aistros dėl referendumo, kuriuo būtų galima apriboti žemės pardavimą užsieniečiams. Teisininkai ir tokių apribojimų oponentai nuogąstauja dėl galimų ES sankcijų Lietuvai. Referendumo iniciatoriai atkakliai gina savo idėją.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Ignas Vėgėlė neabejoja, kad referendumas patirs fiasko. Pagrindinis teisininko argumentas – tai esą dūmų uždanga tautai apgauti. O dūmus leidžia šalies kaimynai iš Rytų, kuriems nepalankus Lietuvos pašonėje vykstantys jaunos demokratijos gimimo ir stiprėjimo procesai.

Referendumo iniciatoriai atkakaliai atmeta kritiką, esą jų siekis pažeidžia Konstituciją. Lietuvių laukia kolonijinės valstybės likimas ir vienintelis interesas – apsaugoti Lietuvos dirvonus ir miškus nuo užsieniečių, tikina jie.

Komentarai

Ignas Vėgėlė

Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas

Sunku pasakyti, ar referendumas įvyks –  galimi keli variantai. Pirmasis variantas, jei yra surenkama 300 tūkst. parašų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o taip atrodo ir bus pagal dabartinę situaciją, teikia išvadą Seimui. Tokiu atveju Seimas nelabai turi alternatyvų neteikti klausimo dėl referendumo organizavimo. Seimas pagal referendumo įstatymą turi patvirtinti ir priimti nutarimą dėl jo skelbimo, ir tada viskas galėtų vykti pagal du scenarijus.

Pirmasis – referendumas įvyksta. Antrasis – Seimo narių grupė, 29 arba skubos tvarka didesnis narių skaičius, skundžia Konstituciniam Teismui (KT) šį nutarimą, o jis svarsto, ar referendumas prieštarauja Konstitucijai. Jei prieštarauja – referendumo nebūtų, o jei ne – referendumas įvyktų. Bet net jei jis ir įvyktų, nė neabejoju, kad arba per tą pačią Seimo narių grupę po referendumo, arba per nacionalinius teismus ateis paklausimas KT, ar toks sprendimas neprieštarauja Konstitucijai, tad bet kuriuo atveju rezultatas bus toks pats.

Dar vienas galimas variantas – Seimas, gavęs VRK išvadą dėl referendumo sprendimo, gali kreiptis į ekspertų grupę. Bet ir šiuo atveju referendumas nebūtų stabdomas – ekspertų išvada, kad referendumo formuluotė prieštarauja Konstitucijai, neužkerta kelio referendumui skelbti, t.y. jis turi būti skelbiamas.

Mano nuomonė vienareikšmė: referendumas prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams stojant į ES. KT išaiškino, kad tokio pobūdžio pataisos prieštarautų Konstitucijai, nes jos yra netinkamai formuluojamos. Norint keisti šią konstitucinę normą, reikia keisti ir kitas normas – visų pirma tas, kurios reglamentuoja narystę ES.

Reikėtų pastebėti, kad KT yra priėmęs sprendimą kitoje justicijos byloje – tas sprendimas duoda gaires ir akivaizdžiai pasako, kad bus prieštaravimas Konstitucijai. Šioje konkrečioje situacijoje dėl referendumo dar nėra pasakyta, kad taip yra. Ir jei nė viena šalies institucija nespręs ir nesiims spręsti šio akivaizdaus prieštaravimo, turėsime vienintelę galimą situaciją – pačiam KT reikės pasakyti, kad yra akivaizdus prieštaravimas konkrečioje byloje.

Be abejo, referendumo organizatoriai siekia, kad užsieniečiai žemės nespėtų nusipirkti, nes pereinamasis laikotarpis žemei pirkti baigiasi jau šiais metais.

Skaičiuojant pagal datas, laiką, referendumui skelbti ir jo rezultatams surinkti yra būtent tiek laiko, kiek reikėtų užsieniečiams įsigyti ūkio paskirties žemę. Juk, norint ją įsigyti, reikia daryti įvairias užklausas, rinkti dokumentus.

Tai užtrunka apie mėnesį, o būtent tiek laiko po gegužės 1 d. bus iki birželio 1 d., kad galėtų įsiteisėti referendumo rezultatai. Bet, atsižvelgiant į tai, kad jie prieštarauja Konstitucijai, realių padarinių nebus. Bet kuris užsienietis, kuris norės įsigyti žemės ir jei tokio sandorio netvirtins notaras, nusiųs paklausimą į KT. Tai tik laiko klausimas. Kad jokių realių, apčiuopiamų rezultatų referendumas neduos, yra tikra tiesa.

Dėl to ir dabar viešojoje erdvėje sklando mintys, ar toks pat rezultatas, kaip reikalauja referendumas, būtų pasiektas tvirtinant labai aiškius kriterijus, kada užsieniečiai gali įsigyti žemę. Taip yra daroma visose ES valstybėse.

Kalbėdami apie referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, turėtume nepamiršti, kad jis buvo patariamasis. Šis dabar organizuojamas referendumas – privalomasis.
Reikėtų galvoti, ar dėl dabartinio referendumo atsakomybės neturėtų prisiimti jo organizatoriai, žinantys, kad jie teikia tuščią referendumą, o jo organizavimas valstybei kainuoja labai daug.
Kalbu ne tik apie moralinę atsakomybę, bet ir teisinę atsakomybę, nes reikia būti atsakingiems. Mano supratimu, taip yra apgaunami žmonės, nepasakant jiems tikrųjų ketinimų ir tikrojo rezultato, kurio nebebus.

O kam naudinga tautą taip įaudrinti? Šiame plačiame kontekste Lietuva pirmininkavo ES, Rusijos pašonėje vyksta Ukrainos įvykiai. Būna sutapimų gyvenime, tačiau šitie sutapimai kai ką pasako – balandžio pabaigoje švęsime 10 metų jubiliejų, kai įstojome į ES, Lietuvoje vyks ne tik prezidento rinkimai, bet ir didelė NATO konferencija. Turbūt nė nereikia įvardyti mūsų kaimynų, kuriems būtų naudinga ir įdomu kurstyti aistras.

Pranciškus Šliužas
Ūkininkas, referendumo iniciatorius

Mūsų skaičiavimais, referendumas negali neįvykti, nors kaip žinote, mūsų šalis – stebuklų laukas. Nežinau, kokią kvailystę dar kas iškrės. VRK buvo pasiruošusi priimti absurdišką sprendimą – ji norėjo pgal kažkokį ten KT išaiškinimą visai kitu klausimu nupiešti, kad mūsų referendumas – antikonstitucinis.

Jie norėjo anuliuoti visus ankstesnius savo sprendimus – esą net praėjusio rugpjūčio jų sprendimai naikinami ir neteisėti. Nežinau, ar leis, ar neleis rengti referendumą, tačiau toks jų sprendimas buvo nepatenkintas.

Dabar VRK turi dvi savaites mūsų patikslintiems parašams patikrinti. Dabar, mūsų duomenimis, turėtų būti 300 700 parašų. Be abejo, jie dar blusinės ir ieškos kokių nors priemonių sutrukdyti. Tik neįsivaizduoju kokių

Referendumas privalo būti paskelbtas, nes pagal referendumo įstatymą netgi jei koks nors jo klausimas neatitiktų Konstitucijos, jis negali būti neskelbiamas. Jei bent kiek kas laikysis savo išleistų įstatymų, jis įvyks. O kada – tai jau spręs Seimas. Jie turbūt jį vykdys su pirmu prezidento rinkimų turu, nes tai – klasikinis variantas norint suaktyvinti rinkimus. Tautai juk reikia numesti saldainį.

Šiuo metu yra siaubingas pasipriešinimas šitam veiksmui, siaubingas. Mane pakvietė į laidą Rūta Janutienė, kuri iš kažkur ištraukė mano mokyklos suolo draugą tam, kad jis paskambintų į laidą ir pasakytų, kad aš bendradarbiavau mokykloje su KGB. Esą aš savo draugą vėliau įdaviau saugumui.

Norima sukelti skandalą ir įvolioti Šliužą į purvą. Seimo nariai kalba, kad referendumas sukels baisias ES sankcijas – bet juk sutartyje su ES nekalbama apie jokias sankcijas!
Taip, užsieniečiai ir dabar perka žemę per tarpininkus. Tačiau ką jiems daryti? Draudimas lyg ir egzistuoja, bet džinas iš butelio buvo paleistas 2003 m., kai absurdiškai buvo pakeista Konstitucija. Ji panaikino lietuvių teisę į žemę ir įteisino tokią teisę užsieniečiams.

O kadangi jie nori žemės, tai ir supirkinėja ją, tikėdamiesi, kad gegužės 1 d. prasidės jos įteisinimas. Mums užkirtus jiems kelią, visi šie sandoriai eina velniop – Lietuva išlieka. Jei ne – šalis taps išplėstine kolonija.

Jie įsiteisins žemę ir darys, ką nori, nes tai bus svetimos valstybės teritorija. Itin kraupu, kad bus kertami miškai – iš karto apie pusę miškų atitenka užsieniečiams.
Užsieniečiai mūsų žemę paims – esame idealioje geografinėje zonoje. Čia idealios sąlygos maistui gaminti – kai pasaulyje trūksta tiek maisto, Lietuva kiekvienam – didelis grobis.