Po pateikimo Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms pritarė 83 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė penki politikai

Pakeitimus pristačiusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, jog priėmus pataisas, keistųsi VLK sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai.

Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.

Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galėtų rinktis jiems labiausiai priimtiną viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

„Ir tada, kai valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos nepajėgia suteikti tiek paslaugų, kiek yra reikalinga, įvardinus poreikį ir paslaugų teikimo mastą, tuomet sutarčių sudarymo principai nustatytų tvarką, kad galimybė sudaryti sutartis tenka kitiems Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalyviams, tai yra privačioms gydymo įstaigoms“, – kalbėjo ministrė.

„Jeigu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos neturi pajėgumo ir galimybės užtikrinti paslaugos, kurios yra reikalingos tam tikram regione teikti, tuomet paslaugų teikimo sudarymo sutartis yra pasiūloma Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančioms sveikatos priežiūros įstaigoms“, – teigė ji.

Tikisi sumažinti eiles

M. Jakubauskienės teigimu, šios pataisos reikšmingai prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.

Ji taip pat pažymėjo, kad projektas yra paremtas gilia analitika, o jo sėkmė bus vertinama pagal sutrumpėjusias eiles pas gydytojus.

„Jis yra paremtas pirmiausia konstitucine nuostata ir Konstitucijos įpareigojimu valstybei visa apimtimi suteikti paslaugas Lietuvos gyventojams ir užtikrinti pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose. Tai pirminis toks atskaitos taškas yra be abejonės Konstitucija“, – sakė ministrė.

Anot jos, pokyčiai daromi ir siekiant išlaikyti viešąsias gydymo įstaigas, o siūlomi teisės aktų pakeitimai padės viešosioms įstaigoms „išeiti iš monopolijų ir pradėti savarankiškai teikti paslaugas“.

Minėtam projektui jau yra pritarusi Vyriausybė.

Šios pataisos turėjo būti pateiktos dar spalio pabaigoje, tačiau opozicija paprašė šiuo klausimu padaryti pertrauką iki kito Seimo posėdžio, vėliau pertraukos paprašyta dar kartą.

Sutinkamos nevienareikšmiškai

BNS rašė, kad rugsėjį pristatytas bendras ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikų tyrimas atskleidė, kad SAM vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos.

Jie teigė, kad SAM siūlomos pataisos skirti prioritetą valstybinėms įstaigoms jose padidins pacientų eiles, nes VLK pirmumo tvarka sudarys sutartis su valstybinėmis gydymo įstaigomis. Dėl šios priežasties pacientams mažės galimybė gauti valstybės kompensuojamas paslaugas privačiose įstaigose.

Ministrės duomenimis, biudžeto projekte diegiamoms sveikatos reformoms numatyta beveik 400 mln. eurų.

Opozicinių konservatorių parlamentarė Gintarė Skaistė tikino, jog dėl siūlomų pakeitimų eilės nesutrumpės, neatsiras nei daugiau gydytojų, nei daugiau paslaugų neatsiras, o siuntimų sistemoje taip pat nebus mažiau.

„Realiai visko bus tiek pat, tačiau sistema taps suvelta. Iš esmės tai yra drastiškas pokytis ir aš taip drąsiai kapoti pirštų sveikatos sistemoje tikrai nedrįsčiau, neturėdama normalios poveikio analizės, kurios realiai nėra“, – teigė politikė.

SAM taip pat siekia uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Dėl šio siūlymo priėmimo Seime liko vienas balsavimas.

Šioms reformoms Seimą nepritarti yra raginę Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.

BNS rašė, kad 2018 metais Seimas tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva buvo priėmęs pataisas, kurios taip pat būtų suteikusios savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms prioritetą prieš privačias.

Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo, teigdama, jog nustatyta pirmenybė valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms gali prieštarauti Konstitucijai. Seimas pritarė šiam veto.